• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kaip išsiskirti?  2 

Autorius: Psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė, Aš ir psichologija
2013-01-30 15:00:00

Kaip išsiskirti?
Jupiterimages.com

Atsisveikinti dažniausiai tenka tada, kai labiausiai reikia artumo. Užtenka kelių sekundžių, kad žmogų įsimylėtum, bet gali praeiti daugybė metų, kol pagaliau jį pamirši.

Psichologai yra daug parašę apie tai, ką jaučia žmogus po artimo žmogaus mirties, taip pat pastaruoju metu daugėja psichologinių skyrybų studijų. O kas su žmogumi vyksta, kai išyra ne šeimos, bet  tiesiog ilgalaikiai santykiai? Juk kiekvienas mūsų turi vienokią ar kitokią skyrimosi patirtį. Kokie čia egzistuoja dėsningumai ir kaip psichologija gali padėti pereiti šį nelengvą etapą, kad jis paskatintų, o ne sustabdytų žmogaus vystymąsi? Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo ir kitų psichologų mintimis, kurias iliustruosiu pacientų ir savo dienoraščių ištraukomis.

Ar verta skirtis?

Išsiskyrimo problema psichologo kabinete dažna. Paprastai kreipiamasi dviem klausimais: ar verta skirtis, jei santykiai suteikia daug skausmo, ir kaip išsiskirti, jei šis sprendimas jau priimtas.


Šio straipsnio tikslas – atsakyti į antrąjį klausimą, bet trumpam stabtelėkime prie pirmojo. Psichologinėje literatūroje apstu kriterijų, nusakančių, kada santykiai tampa beviltiški: nebesutampa ilgalaikiai partnerių tikslai, jie pradeda ne tik nesiskaityti, bet ir negerbti ar net žeminti vienas kitą, įvyksta nepataisomų dalykų, tokių kaip smurtas ar neištikimybė. Ir visgi šiais kriterijais vadovautis labai sunku. Kiekvienas mūsų pažįsta žmonių, kurie lieka kartu net jei santykiai itin prasti, o kiti išsiskiria dėl, regis, visai nedidelių problemų ir to nesigaili. Galiausiai, kai kurie žmonės, nutraukę baisius santykius, užmezga naujus, dar baisesnius. Padėti kitam žmogui atsakyti į klausimą, ar verta skirtis, nelengva. Tam reikia gerai suprasti, kiek psichologiškai subrendęs jis pats ir jo antroji pusė, kokios abiejų vystymosi galimybės ir kokio bendravimo jie tikisi. Draugės, giminės ir kiti patarinėtojai paprastai nelabai gilinasi į šiuos sudėtingus santykius, o psichologui gali trūkti svarbios informacijos. Kartais žmogui lieka tik viena išeitis – pasikliauti savo intuicija. Kai  mūsų emocijos ir protas skaidrūs, vidinis balsas gana aiškiai pasako, ar iš santykių dar verta ko nors tikėtis.

2 psl.
Puslapis 1 iš 8Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
sandra
2013-07-13 10:35:39
Tikrai geras straipsnis.Aciu
Kristina
2013-02-18 20:43:49
Vargu ar kada skaičiau prasmingesnį straipsnį. Ačiū už pozityvias mintis