• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Jos Malonybė Žiema

Autorius: Selemonas PALTANAVIČIUS, respublika.lt
2010-01-11 08:10:00

Jos Malonybė Žiema
jupiterimages.com nuotr.
Atrodo, kad žiema - vienintelis metų laikas, kurio prisibijoma ir kuris tikrai gerbiamas. Pabandyk ignoruoti šalčius, pūgas, audras, ir gali sulaukti tokių problemų...

Tą supranta net žmonės, kurie seniai vadina save Gamtos valdovais, ignoruoja jos dėsnius ir savo naudai daro tai, kas nenaudinga ar net žalinga gamtai. Bet kuris iš mūsų, pamiršęs žiemiškus rūbus, gali turėti sveikatos problemų, neapsaugojęs savo gražiųjų sodo augalų ir net paprastų obelų - juos prarasti. Beje, pamiršusieji aprišti obelaites, kriaušes bei neseniai pasodintus retesnių rūšių ąžuoliukus, klevelius gali rasti juos kiškių nugraužta žieve. Kiškiai jaučia, kurie augalai jiems skaniausi.

Žiema turi tvirtą būdą - jį labai sunku atspėti. Todėl visada reikia tikėtis sunkiausios, šalčiausios, giliasniegės žiemos, gerbti bet kokį jos proveržį ir jam atitinkamai pasiruošti. Tokie patarimai - žmonėms. Gyvūnams jų nereikia, nes jie žiemą gerbia. Ar jie jos bijo? Ne, tokios baimės, matyt, negali būti, nes žiema - ne atslenkantis plėšrūnas, jo nematai ir negirdi. Ji ateina tyliai, apsupa tave ir sugniaužia, - jei turi jėgų, jeigu jai ruošeisi, atlaikysi. Jei negerbi Jos Malonybės Žiemos, bus prastai.

Dažnai vyresnieji atsidūsta - štai mūsų jaunystėje buvę žiemos! Toks pasakymas iš karto reikalauja atsakymo, bet... lyg ir neturime ką pastatyti prieš. Tačiau patyliukais suabejojame - ar tikrai jau tada visos žiemos buvusios tokios nuožmios, tokios ilgos ir sunkios? Sunku tikėti, kad visos žiemos buvusios “smetoniškos” - meteorologai tuo metu jau vykdė stebėjimus ir gali kai ką paliudyti, o kai ko - ne. Štai žinoma, kad didžiausias šaltis Lietuvoje (minus 42,9 laipsnio) buvo 1956 m. Utenoje. Teigiama, kad tuo metu Tauragnuose buvę net 44,5 laipsnio šalčio. Ypač šalta buvę 1978 m. gruodžio 30-31 dienomis, o tokių šaltų mėnesių kaip 1987-ųjų sausis būna tik kartą per 100 metų. Tačiau per praėjusį amžių daugiau kaip 20 žiemų buvo labai šiltos - tokie buvę 1902, 1916, 1923, 1930, 1944, 1957 (taigi po šaltų 1956-ųjų), 1989, 1991 -1994, 1998, 2001 metų sausis ir vasaris.

Ši žiema tikrai ne tokia - regėjome tik šaltuko, bet ne šalčio. Dabar jau vis rečiau sulaukiame -25 laipsnių, o po trumpo šaltesnio periodo, žiūrėk, vėl grįžta švelnūs orai, kuriuos dažnai dar labiau pagilina atlydys ir lietus.

Neseniai į sodybas atskrido pirmosios raudongūžės sniegenos. Gražų joms vardą sugalvojo žmonės, ir, matyt, neatsitiktinai. Nors mūsų krašte jos gyvena visus metus, žiemai artėjant prie vidurio, ima šmėžuoti ne miškuose, o soduose, kiemuose, ant lauko žolių galvelių. Jokios paslapties tokiame pasirinkime nėra - tiesiog čia maistas daug skanesnis, kaloringesnis. Ypač mėgstami dar užsilikę obuoliukai, uogos. Jų lesti sniegenos gali leistis ant žemės, plikose vietose skabyti žolės želmenis. Jų snapai trumpi ir stori, stiprūs, tad jais labai paprasta gliaudyti klevų ir uosių sėklas. Tiesa, paragaukite tokių sėklų ir suprasite, kad tai ne taip paprasta - jos karčios, aitrios. Matyt, tik sniegenoms jos tinka.

Į sodus sniegenos traukia maitintis. Joms labai patinka slyvų, vyšnių, dekoratyvinių augalų žiediniai pumpurai. Jeigu jų nelesa dabar, tą darys vėliau - vasarį ar kovą. Dar profesorius Tadas Ivanauskas rašė apie Anglijoje žiemojančias juodagalves sniegenas, kurios čia nužnaibo visus žiedinius vyšnių pumpurus ir sodus palieka be derliaus. Tuo metu (prieš 100 metų) anglai jas šaudė, vaikė iš sodų. Ar dabar išlikusi ta pati problema, neturime žinių.

Jos Malonybė Žiema dar pačioje jėgoje. Tačiau diena vis ilgyn, per Tris Karalius atsisveikinome su eglutėmis. Žiemai liko gal tik pora mėnesių.
 
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus