Kur palikti šunį, kai išvykstame ilgesniam laikui?  3 

Jupiterimages nuotr.

Kur ir kam palikti šunį, kai tenka išvykti atostogauti ar dar ilgesniam laikui, jų šeimininkams tikrai nelengvas galvosūkis. Kartais dėl mylimų keturkojų net tenka atsisakyti planuotos išvykos.

Kaip iš padėties sukasi jie

Jurgis DIDŽIULIS, muzikos grupės “InCulto” lyderis:

“Mes su žmona (dainininke Erika Dženings - aut. past.), kai tenka išvažiuoti kur nors į užsienį, savo bulmastifą Rembo drąsiai paliekame pas dresuotoją Sergejų Gračiovą, kuris turi geras sąlygas laikyti šunis ir pats yra puikus žmogus. Tai darome be baimės jau kelintą kartą, nes žinome, kad šuo bus deramai prižiūrėtas ir paklusnesnis, negu buvo.

Rūta LUKOŠEVIČIŪTĖ, dainininkė:

“Mano Leira yra prie manęs labai prisirišusi, todėl kai ją palieku nors kelioms dienoms, liūdi. Jai geriausia pas mano mamą Panevėžyje. Tik gal ji ten per daug lepinama. Dar augintinę kartais patikiu savo geriausiai draugei Vilniuje. Na, jeigu jau visai nebūtų kas priglobia Leirą, rinkčiausi patikimą šunų viešbutį”.

Asta STAŠAITYTĖ-MASALSKIENĖ, televizijos laidų vedėja:

“Su šunų viešbučiais nesame susipažinę, nes mūsų šeimos numylėtinis Rio po Lietuvą paprastai keliauja kartu su mumis. Jį priima ir į paprastą viešbutį, kuriame mes apsistojame. O kai su Giedriumi ir vaikais vykstame į užsienį, dažniausiai šunelį nuvežame į Klaipėdą pas mano tėvus. Kartais jį paliekame namie. Tuomet jo pavedžioti ir pamaitinti ateina Giedriaus sesuo”.

Julija RITČIK, dainininkė:

“Mūsų Tinos nepatikėtume jokiam svetimam žmogui, o ką jau kalbėti apie jos apgyvendinimą nepažįstamoje vietoje. Bijau, kad ji liūdėtų, nors yra labai draugiška, nors ir vadinamųjų pavojingų šunų Stafordšyro terjerų veislės. Jeigu tenka išvažiuoti ilgesniam laikui, Tiną prižiūri mano vyro Laimono Stasiulionio mokinys, kuris ją labai myli, arba mano tėvai, kurie gyvena netoliese. Savas žmogus yra savas”.

Edita MILDAŽYTĖ, televizijos laidų vedėja:

“Mūsų vokiečių aviganių veislės Britai jau dešimti metai ir ji mūsų numylėtinė, todėl kur nors išvykę ilgesniam laikui jos pasiilgstame. Britą paprastai paliekame tiems geriems žmonėms - Ritai ir Audriui Strazdams - iš kurių kažkada ir pirkome. Ten gyveno ir Britos mama, yra dar keli augintiniai, daug erdvės palakstyti. Tad mūsiškė ir prižiūrėta, ir pamaitinta, ir linksma. O kartą, kai pas Strazdus negalėjome palikti, bet važiavome visa šeima atostogų, išbandėme vieną šunų viešbutį. Nesakyčiau, kad jis blogas, tačiau mūsų šuneliui, kuris namie jaučiasi kaip lygiavertis šeimos narys, būti voljere labai nepatiko. Jis labai liūdėjo ir net sulyso”.

Rima OLBERKYTĖ-STANKUS, viešųjų ryšių ir rinkodaros specialistė:

“Mes su Žydrūnu (krepšininku Žydrūnu Stankumi - aut.) Tekilą Bum gavome dovanų savo vestuvių dieną prieš trejus metus. Su ja bėdos, jeigu tekdavo kur išvykti, neturėjome, nes ji keliaudavo į Kretingą, kur gyvena mudviejų tėvai. Ten galėdavome palikti ir jeigu mums abiem tekdavo išvykti į užsienį. Dabar su augintine, deja, teks išsiskirti ilgam, nes Žydrūnas sudarė sutartį su viena Prancūzijos Šampanės srities komanda. Jis jau išvykęs, o mes su sūneliu skrisime pas jį mėnesio pabaigoje. Tekiliukę patikėjome savo geriems draugams, kurie iš karto ją pamilo. Juk tie auksaspalviai retriveriai tokie geručiai”.