• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Naminės papūgos instinktai  4 

Autorius: Eli.lt
2009-05-03 00:00:00

Naminės papūgos instinktai
Jupiterimages.com

Kiek kartų girdėjome tvirtinimą, kad papūgos – laukiniai paukščiai ir gali gyventi namuose, tačiau negali būti visiškai prijaukintos. Šis tvirtinimas yra visiškai teisingas, tačiau praktinės informacijos neturi. Ką gi mes suvokiame po žodžių deriniu "laukinis paukštis"? Tai reiškia, kad tie augintiniai, kurie gyvena šalia mūsų, visiškai identiški tiems, kurie skraido laisvėje. Tai reiškia, kad nebuvo prijaukinimo. Daugelis tiek vidutinių, tiek ir didelių papūgų buvo pagauta laukinėje gamtoje. Tai yra taip vadinamoji pirmoji karta. Antrai kartai priklauso paukščiai, išauginti nelaisvėje ir, daugelyje atvejų tie, kuriuos išmaitino žmogus. Jiems prijaukinimui reikia visai nedaug laiko. Greičiau reikia laiko adaptacijai.

Moksliškai įrodyta, kad tarp intelekto ir instinktų egzistuoja tiesioginis ryšys: kuo labiau išvystyti instinktai, tuo mažiau gyvūnui reikia mokytis. Papūgoms daugelį instinktų gamta pakeitė sugebėjimu mokytis, kas žymiai palengvina jų prisitaikymą prie naujų sąlygų. Jaunikliai yra labai priklausomi nuo tėvų – jie iš jų viską mokosi: savarankiškai maitintis, bendrauti su kitais būrio nariais, daugintis. Būtent šis gebėjimas mokytis daro papūgas pageidaujamas daugelyje namų, Kitaip tariant, vienas natūraliausių šių paukščių bruožų - jie turi labai mažai tų natūralių bruožų.
Daugelis papūgas vadina "švariais lapais" elgesio atžvilgiu (tai liečia pagrindinai nelaisvėje užaugintus paukščius). Yra pastebėta, kad veisėjai, prisilaikantys natūralių jauniklių vystymosi stadijų, labai gerai pritaiko paukščius prie naujų situacijų, faktiškai pakeičiant jiems tėvus.

Nežiūrint į tai, kad papūgos nėra ypač instinktyviais paukščiais, jų negalima "nulipdyti pagal save". Juose yra "neištrinama" informacija. Štai keli šie instinktai:

1. Papūgos – tai grobis.

Papūgos – tai grobis plėšrūnams. Patvirtinimą tam galima rasti paukščių elgesyje. Pavyzdžiui, laukinėje gamtoje pagautos papūgos dažnai aštriai reaguos į judėjimą iš viršaus ir už nugaros – iš šių pusių dažniausiai atakuoja plėšrūnai. Jos taip pat jautrios oro svyravimams (plėšraus paukščio skrydis), todėl jaučia žemės drebėjimus, ir todėl negalima šalia jų kabinti mobiliųjų telefonų.
Sodo vamzdžiai tai pat gąsdina paukščius – jie jiems panašūs į vieną iš priešų – gyvatę. Svarbu atsiminti, kad Jūsų papūga jaučia savo pažeidžiamumą ir nereikia jai duoti priežastį laikyti Jus plėšrūnu.

2. Papūgos turi puikų regėjimą.

Gamta pasirūpino gyvūnais, kurie yra ne maisto grandinės viršūnėje, pritaikius juos išgyventi: tokiu būdu papūgos akys išdėstytos iš galvos šonų tokiu būdu, kad jos apžvalgos kampas sudaro beveik 360 laipsnių.
Mes žinome, kad mūsų paukščiuose genetiškai įkalta baimė patekti ant plėšrūno pietų stalo, todėl bandykite laikytis tokių taisyklių:
- šalia papūgos nedarykite jokių staigių judesių.
- Narvo su paukščiu nestatykite arti prie įėjimo durų (iš ten gali netikėtai atsirasti žmonių).
Geriausia vieta narveliui – prieš duris, kad papūga matytų Jūsų artėjimą.
Pageidautina taip pat truputį patriukšmauti, prieš įeinant (sukosėti, patrepsėti), kad įspėtumėte savo augintinį apie pasirodymą.  Tas pats liečia ir tamsius kambarius, laukinėje gamtoje paukščiai miega kol yra tamsu ir prabunda auštant. Tai taip pat apsauginis instinktas.
Jei patalpinote paukštį tamsiame kambaryje, prieš įėjimą į jį būtinai patriukšmaukite, įeikite lėtai ir įjunkite neryškią šviesą – papūgos tamsoje labiau baikščios.
Akių kontaktas yra svarbus Jūsų augintiniui.

Jei paukštis Jumis pasitiki, tai jis tiesiog yra būtinas, ypač jei tuo momentu negalite paukščio paglostyti, pažaisti su juo. Iš kitos pusės, kai Jūsų namuose atsiras baikšti papūga, kurį laiką nežiūrėkite į ją (nepriminkite jam plėšrūno), nes ji jausis nejaukiai prie Jūsų. Su papūgomis reikia užmegzti akių kontaktą, o po to pereiti prie jaukinimo.
Pagaliau, daugelis taip vadinamų "agresyvių paukščių" yra labai lengvai prijaukinami akių kontaktu: jei Jūsų augintinis į Jus žiūri, jis neįkas.

3. Papūgos – būrio paukščiai.

Savisaugai paukščiai renkasi į būrius. Tokiu būdu plėšrūnui sunkiau pagauti konkretų individą. Darome išvadą: papūgos labai socialiniai paukščiai, kurie neturi supratimo apie "privatų gyvenimą" ir visą laiką joms reikia bendravimo. Taigi, nes visada turime įtrakti mūsų paukščius į savo užsiėmimus – priimti juos į savo šeimą.
Namiškiai, kiti naminiai gyvūnai ir nuolat ateinantys žmonės –būrio nariai, kiti - nebe. Kai kurie ypač baikštūs paukščiai gali nemėgti ką nors iš Jūsų giminių, tačiau jie priims juos, kaip gaujos narius.
Iš dažnai užduodamų klausimų: "Mano ara gerai elgiasi su visais šeimos nariais, tačiau agresyvi svečių atžvilgiu. Kur problema?" Atsakymas: Niekur. Tai absoliučiai normalu. Jūsų svečiai – ne gaujos nariai, todėl paukščiui pavojingi.
Laikui bėgant, paukštis suvoks, kas jai pavojinga, o kas ne. Štai tada ir galima ją pažindinti su naujais žmonėmis. Ji išsiaiškins, kad ne viskas, kas nauja, yra pavojinga.

4. Papūga kovos už lyderiavimą būryje. 

Galbūt, Jūsų paukštis – mieliausia ir žaviausia būtybė. Tačiau vieną kartą ji gali prabusti su mintimi apie lyderiavimą.
Savo būryje vadas – stipriausias, sveikiausias ir protingiausias. Jei atsiranda paukštis, galintis užginčyti jo lyderiavimą, jis tą ir daro. Taigi, kodėl Jūsų augintiniui nepakovoti dėl lyderio pozicijos?
Aukščiausiai ant medžio tupintis paukštis pirmas įspėja apie pavojų. Klaidai arba sukčiavimui išvengti, ši pozicija skiriama labiausiai patyrusiam, suaugusiam ir gerbiamam būrio nariui.
Šį elgesį galima pritaikyti ir naminiam paukščiui. Papūga, sėdinti aukščiau Jūsų akių lygio automatiškai laiko save "aukščiausiai tupinčia ant medžio", t.y. labiausiai patyrusia ir gerbiama – viršininku.
Ta pati situacija stebima, jei paukščiui nebuvo "paaiškintos" taisyklės ir leistinos ribos. Gamtoje egzistuoja daug įvairių ribojančių faktorių: ką galima daryti, o ko negalima. Be to, absoliučiai visi būrio nariai pavaldūs šioms taisyklėms.
Būtina išmokyti paukštį kelioms nesudėtingoms komandom. Pačios paprasčiausios "viršun" ir "žemyn", nes visiem mums tenka pakelti ir nuleisti papūgą. Jei išmokėte paukštį komandos, ir ji ją vykdo nepriekaištingai – Jūs jos viršininkas.
 
5. Paukščiai yra emocingi ir jautrūs.

Paukščiai yra labai emocingi, be to, jie jaučią atmosferą aplink juos. Jie turi savo nuotaiką, apie ką reikia nepamiršti, kai bendraujame su jais. Jei užsimanėte paglostyti augintinį jau dabar, o jis to nenori – nelįskite, vis vien Jums nepavyks. Dar kartą priminsiu: paukščiai – ne plėšrūnai, todėl stengiasi vengti nereikalingų įkandimų. Jiems įkandimas – gynybos priemonė. Todėl jeigu mes toliau reikalaujame leisti paglostyti, kai paukštis ne nuotaikoje, nepastebimo jo "žodinio" protesto, tai rezultate jis Jums įkas. Gerbkite augintinio nuotaiką! Taip pat reikia atkreipti dėmesį į savo elgesį. Yra aprašyti atvejai, kai žmonės galėjo kontroliuoti aros elgesį vienu antakio pajudinimu. Tačiau, jei kelsite balsą, o tuo labiau rėksite, kelsite isteriją, maldausite, grasinsite – jokios reakcijos net ir į pažįstamas komandas nebus. Paukštis negali suprasti, kodėl jam reikia klausytis isteriško žmogaus.

6. Visos papūgos klykia! Viena daugiau, kita mažiau.

Jei Jus tai kategoriškai netenkina, papūga – ne Jums. Jei negalite tverti triukšmo – nepirkite paukščio. Bendravimas  garsaus papūgoms reikalingas taip pat, kaip ir kitoms socialinėms būtybėms. Jei nėra reikalo klykti, jos to ir nedarys. Nebandykite atpratinti paukštį rodyti alsą ryte ir vakare – tai instinktai. Riboti klyksmus, o ir atpratinti nuo jų – negalima, kitaip rizikuojate turėti problemų su paukščių elgesiu.

7. Visi laukiniai paukščiai maudosi, visus naminius reikia tam pratinti.

Maudymasis yra būtinas ne tik plunksnų tvarkos palaikymui, bet ir apskritai sveikatai. Būna, kad paukščiai nekenčia maudytis. Atsiminkite, kad viskas kas paukščiui nauja – baisu. Pratinkite maudytis palaipsniui.

8. Papūgos labai aktyvios.

Laukinėje gamtoje papūgos valandų valandas ieško maisto, t.y. daug skraido, kartais sustoja medžių šakas pagraužti, pažaisti ir pasivalyti. Nelaisvėje gi, viskas, ko joms reikia – nusileisti iki lesyklos. Todėl būtina numatyti: pakankamai erdvų narvą su keliomis kartelėmis ir žaisliukais; žaidimų stendą su lynais, kopėtėlėmis, šviežiomis šakomis. Papūgą, kuri nemoka žaisti su žaisliukais, reikia tam apmokyti: pažaiskite su ja!
Būtinas yra subalansuotos dietos, turinčios be pagrindinio grūdinio lesalo, vaisius, daržoves, žalumynus, laikymasis.

9. Net laukinėje gamtoje papūgos šiukšlina.

Išmėtytas lesalas, sėklų lukštai, nugraužtos šakos... Gamtoje papūgos padeda pernešti sėklas iš vienos vietos į kitą – želdina teritoriją. Namų sąlygomis jų darbas – buto teršimas.
Taip pat daugelis papūgų mėgsta išrinkinėti viską, kas pasitaiko jų kelyje.

Priminsime tokius dalykus:

  • Jei papūgos ką nors daro, tam jos turi priežastis.
  • Paukščiams reikalingas stimulas: bendravimas, žaisliukai, saugumo jausmas, pagaliau, riešutai. Daugeliui papūgų patinka mokytis naujų triukų, naujų žodžių, tačiau jei tai pateikiama, kaip žaidimas.
  • Papūgos – vieninteli naminiai gyvūnai, kurie užsiėmę tuo, kad pažinti Jus tiek, kiek bandote tai padaryti patys. Mažiau intelektualūs gyvūnai susirūpina dėl to, kad negali suprasti žmogaus, o papūgos dėl to, kad supranta pernelyg daug.
  • Bendraukite su paukščiais!



 

Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​
Gairės: Jei Jus


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Migle
2010-10-30 17:02:42
Ka cia jus mokinate kalbeti?? xD
migle
2010-05-08 16:58:37
iuuuuuuuuuuuuuuuu
migle
2010-05-08 16:57:50
(kiis)