• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Nutrūkusi styga: nebėra liūto karaliaus  2 

Autorius: Gerda Zemenskaitė
2010-11-17 14:00:00

Nutrūkusi styga: nebėra liūto karaliaus
Gerdos Zemenskaitės

Tai buvo taip seniai… To ankstyvo ryto, kai užėjau į prekybos centrą ir staiga pamačiau Jį – rudų akių gražuolį, kuris tarsi strėlė, įstrigo į mano širdį, nepamiršiu niekada. Tik pamačiusi, norėjau priglausti Jį prie savęs ir jausti Jo širdies plakimą.

 

Nuojauta pasitvirtino. Jis man taip pat neliko abejingas. Kiekvieną dieną Jį matydavau. Mudu siejo prieraišumas ir dėmesys vienas kitam. Jis labai mėgdavo padėti savo galvą ant mano kelių ir užsnūsti... O jo neišpasakytas meilumas. Visur ir visada kartu. Kiekvieną minutę. Kiekvieną sekundę. Kiekvieną akimirką.

 

Taip. Mano mažasis liūtukas. Mažasis katinas Simba, kurį pamilau iš pirmo žvilgsnio. Jis buvo tik mano ir tik su manimi. „Mano saldainiukas“, mėgdavau sakyti niekam negirdint... Ar pameni, kai pirmą kartą, būdamas vos kelių savaičių laiko, prišlapinai ant mano lentynėlės? O kaip bijojai nulipti nuo kelių centimetrų aukščio dėžutės? Tau tai buvo kalnas... Tau tai buvo neįveikiama, kaip ir po šešerių metų, Tau, mano meile, pasidarė neįveikiamas DIABETAS.

 


Tavo vardo rinkimas man visąlaik išliks atmintyje. Norėjau pavadinti Tave Pūkiu, Miciumi, tačiau vardą išsirinkai pats. Ar pameni, kaip užlipęs ant pakeltos kojos, ėjai tarsi per lieptą ir nedrąsiai žvalgeisi it mūsų karalius Simba?  Simba visiems laikams mūsų atmintyje ir širdyje. Gal ir pykai, kai nusprendėme Tave kastruoti, tačiau tai buvo geriausia išeitis. Po narkozės beveik negalėjai pajudėti ir labai prastai jauteisi, bet viskas laikina, buvai prižiūrimas, atsigavai ir vėl tapai išdykėliu – mūsų karaliumi. Daug mudu išgyvenome. Daug mudu patyrėme. Man būdavo gera liūdnomis akimirkomis prie Tavęs prisiglausti, visada nulaižydavai ašaras ir taip paskatindavai optimistiškai gyventi toliau. Tu mūsų žiburėlis. 

Praėjo šeši metai, jie praėjo kaip viena diena. Tiek kartu pykau ant Tavęs... Tiek kartų prie širdelės glaudžiau... Buvai mūsų storulis. Mūsų lepūnėlis. Kai ėmei lakti iš visur, kur tik įmanoma, susimąstėme. Tau nebepakako čiaupo, Tavo indelio, prireikė vazų, stiklinių. Juk negaila, tačiau Tu toks stiprus. Kas gali būti? Tyrimai, narkozė, Tavo skausmas, Tavo ašarėlės, kurių mes nematėme ir mūsų ašaros viešai besiliejančios upeliais. „Tau cukrinis diabetas, Saldainiuk!!!”

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Alma
2010-11-19 09:50:37
puikiai Jus suprantu, nes pries 2 metus musu vos metu sulaukusi katineli irgi teko uzmigdyti del nepagydomos ligos. Dar ir dabar ji prisimename. Zinau, kaip Jums dabar sunku, tad stiprybes.
Inga
2010-11-17 14:08:44
labai užjaučiu Jus dėl netekties... juk praradote ne tik augintinį, bet ir draugą, kuris teikdavo vilties, paguodos ir laimės.. tikiu, kad kada nors aprims žaizda, gal net priglausite kitą katulį. stiprybės Jums