• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Priglaustas gyvūnas atsidėkoja ištikimybe

Autorius: Giedrė Milkevičiūtė, respublika.lt
2010-08-24 08:00:00

Priglaustas gyvūnas atsidėkoja ištikimybe
Respublika.lt

Kaip teigia psichiatrai, tas, kuris vaikystėje skriaudžia gyvūnus, suaugęs nepagailės ir žmogaus. Žmonės, kurie nori turėti nesavanaudį draugą, o vaikus iš mažens mokyti mylėti silpnesnius ir mažesnius už mus, neturėtų bodėtis priglausti priklydusį šunį ar katę. O už gerą jie tikrai atsidėkos dešimteriopai.

Taip jau sutapo, kad trys žinomos moterys Rūta Mikelkevičiūtė, fotografė Eglė Mėlinauskienė ir Baltijos televizijos laidos vedėja Laima Kybartienė, įkūrusios likimo nuskriaustų vaikų organizaciją “Mamų unija”, dar turi ir savo namuose priglaustų gyvūnų.

Bėdžiai žino, kur ateiti

Televizijos laidų vedėja R.Mikelkevičiūtė pasakoja, kad jos namuose visą laiką gyvendavo priklydusių šunų ar kačių: “Nuo mažumės matydavau, kad seneliai gryčios duris atidarydavo visiems gyvūnams, kurie ateidavo. Juokaudami sakome, bet keturkojai bėdžiai visada žinodavo, kur ateiti. Neįsivaizduoju, kaip galima išmesti šunį ar katę ir kaip galima jų nepriimti. Kur tuomet žmogaus širdis?”

Rūta gyvena kartu su šeima ir tėvais. Keturkojus myli visi. O kaipgi kitaip? Šiuo metu jų namuose auga keturi šunys, iš jų vienas priklydęs. “Ir katiną Mauricijų, kurį radau kniaukiantį krūmuose, parsinešiau. Prieš mano akis pagyvenęs vyras visai dar mažą išmetė į pakelės krūmus. Žinau, kad negalima kerštauti, bet nesusiturėjau ir palinkėjau ponui tokio paties likimo”, - prisiminė Rūta.

Neseniai į televizininkės namus priklydo didelė Kaukazo aviganė. “Ji buvo išsekusi ir akivaizdžiai mušama. Nebijau šunų, bet pamačiusi tokio dydžio šunį išsigandau. Tačiau pasirodė, kad mūsų priglausta ir dabar meiliai vadinama Drakonė labai gera, paklusni ir sargi. Tuo metu, kai kiti augintiniai parpia, ji pirmoji ima loti, vos tik kas prisiartina prie namo tvoros, - mielai pasakoja R.Mikelkevičiūtė. - Prieš metus mūsų namuose augo dar du priklydėliai mišrūnai: panašus į vilkšunį ir toks rusvas, oranžinis labradoras. Labai geri šunys, bet dėl ligų teko juos užmigdyti. Tie, kurie myli gyvūnus, žino, koks tai skausmas. Netenki tarsi šeimos nario”.

Anot Rūtos, priklydėliai kur kas geresni už išlepintus grynaveislius. “Jie tikriausiai jaučia dėkingumą, - svarsto Rūta. - Viena astrologė man sykį yra prasitarusi, kad atklydęs oranžinis šuo - geri linkėjimai iš ano pasaulio. Apskritai gyvūno atėjimas į tavo šeimą - geras ženklas. Negalima jo nepriimti. Mano amžiną atilsį močiutė net sakydavo, kad pagal tai, kaip žmogus elgiasi su gyvuliu, galima spręsti, koks jis yra žmogus, ir net patarė taip patikrinti būsimą vyrą”.

Moteris pataria visiems, kurie nori vaikams įskiepyti humaniškumą, kartu apsilankyti gyvūnų prieglaudos namuose. “Ateikite su vaikais, pavedžiokite šunis, pašerkite, pasikalbėkite. Bus nauda ne tik šunims, bet ir jums - patirsite tikrų išgyvenimų, jūsų vaikai matys, kaip negalima elgtis, išmoks atjautos”, - sakė Rūta.

Jeigu kliudei - padėk!

Fotomenininkė Eglė Mėlinauskienė taip pat yra priglaudusi beveislę kalaitę. Jos atsiradimo istorija tikrai gali išspausti ašarą. Prieš kelerius metus moteris važiavo pro Gariūnus fotografuoti peizažo ir netyčia užvažiavo ant mažučio šunelio, kuris bėgo per kelią. “Mažylio kažkaip nepastebėjau ir jį kliudžiau. Palikau pakelėje, nes maniau, kad mama jį kur nors nusineš, bet buvo neramu, - pasakojo pašnekovė. - Grįždama sustojau toje pat vietoje ir pamačiau gulintį šunelį. Jis buvo sužeistas - pervažiavau užpakalines kojytes. Pasijutau kalta, todėl nieko kito nebeliko, kaip mažylį paimti ir nuvežti į veterinarijos kliniką. Veterinaras suteikė pagalbą ir pasakė, kad vargu ar išgyvens. Bet ji (tai buvo kalaitė) išgyveno. Taip atsirado mano namuose Mina”. Fotografė iš pradžių baiminosi, ar neskriaus jos senbuvis katinas, tačiau be reikalo. Abu gyvūnėliai puikiai sutaria. Aktyvi projekto prieš krūties vėžį “Nedelsk!” dalyvė Minai užrišo rožinės spalvos vilties akcijos skarelę. Eglė nemano, kad ji, paėmusi nuo kelio sužeistą šunelį, padarė kažką ypatinga. Anot jos, tokioje situacijoje šunelį likimo valiai būtų palikęs tik beširdis žmogus.

Daugiau gėrio negu bėdų

Žinomos veterinarijos gydytojos Lauros UDRAITĖS pasiteiravome, ar priglausti gyvūnai nekelia kokių nors bėdų jų pagailėjusiems žmonėms:

“Jei sprendimas priglausti gyvūną yra rimtai apgalvotas, jis visada atneš daugiau gėrio nei bėdų. Svarbiausia žinoti, kaip tokiu atveju elgtis, ir nieko nedaryti karštligiškai. Be abejo, ilgai gatvėje valkatavęs šuo ar katė gali turėti odos ir žarnyno parazitų, sirgti odos ligomis, dažniausiai jie yra nevakcinuoti ir pan. Todėl priglaustą gyvūną, tiek iš gatvės, tiek iš globos namų, reikėtų pirmiausia parodyti veterinarijos gydytojui. Gyvūno sveikata yra labai svarbus veiksnys sprendžiant, ar laikyti priglaustąjį, ar ne. Gyvūno priežiūrai ir jam gydyti visada tenka skirti šiek tiek laiko ir lėšų. Reikia iš karto įvertinti, ar tai nevargins jūsų ar šeimos narių. Kol gyvūną apžiūrės veterinarijos gydytojas, saugantis užkrečiamų ligų, nereikėtų leisti jam bendrauti su vaikais ir kitais namuose laikomais gyvūnais. Taip pat, labai retai, bėdų gali sukelti ir gyvūno temperamentas.

Imdami gyvūną iš gatvės arba globos namų, ypač suaugusį, dažniausiai nieko nežinome apie jo praeitį, patirtį bendraujant su žmonėmis, mažais vaikais, kitais gyvūnais, todėl nežinome, ko iš jo tikėtis. Reikia duoti pakankamai laiko naujokui aklimatizuotis, iš pradžių laikytis atsargumo bendraujant su juo, stebėti jį įvairiose situacijose. Laikant bet kokį gyvūną, tiek veislinį, tiek tiesiog priglaustą, visada reikės skirti jam didelę dalį savo širdies, energijos, lėšų, t.y. dalį savo gyvenimo. Tačiau jei jūs vienas kitą pasirinkote teisingai, gyvūnas su kaupu atsilygins ir teigiamų emocijų bus gerokai daugiau nei rūpesčių.

Įkurdinti priglaustą gyvūną reikia ramioje, saugioje vietoje, pasiūlyti jam vandens ir šiek tiek maisto, kaskart pabendravus su rastinuku kruopščiai nusiplauti rankas ir kuo skubiau gyvūną parodyti veterinarijos gydytojui. Taip pat nereikia pamiršti, kad priglaustas šuo ar katinas jau gali turėti šeimininkus, kurie jį labai myli ir visur jo ieško. Veterinarijos gydytojas patikrins, ar šuo neturi įvestos mikroschemos arba tatuiruotės. Dažniausiai paklydusių gyvūnų šeimininkai kreipiasi į artimiausias veterinarijos klinikas, globos namus, informuoja kinologų klubus.

Priglausti gyvūnai, kurie nebuvo lepinti žmonių dėmesio, būna išsiilgę bendravimo ir švelnumo. Dažniausiai jie būna labai draugiški, švelnūs, nuovokūs, lengvai dresuojami ir paklusnūs. Minusas galbūt tas, kad priglausdami gyvūną nežinote, ko tikėtis iš jo temperamento ir būdo. Priglaustas gyvūnas - visada tam tikra loterija ir staigmena, tačiau jis gali būti puikus šeimos draugas.

Gyvūnai žadina mumyse gėrį, skatina mus daugiau būti gamtoje ir gryname ore. Murkiantis katinas ant kelių arba šlapia nosis delne, be jokių abejonių, padeda mums būti pačiais tikriausiais žmonėmis.

Beje, pastaruoju metu sugriežtintos Gyvūnų laikymo taisyklės yra ne iki galo apgalvotos. Kai kurie jų punktai labai komplikuoja atsakingų ir tvarkingų šeimininkų gyvenimą, tačiau niekaip nepadeda sukontroliuoti neatsakingų ir aplaidžių”.
 
 
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus