Vaikas nori šuniuko. Pirkti ar nepirkti?  1 

jupiterimages nuotr.

Nėra ištikimesnių draugų, geresnių žaidimo partnerių kaip vaikas ir šuo. Užaugęs šuo tampa puikiu vaiko globėju, besąlygiškai saugo ir myli savo mažąjį šeimininką. Ypač teigiamą poveikį šuniukas daro nedrąsiems ir vienturčiams vaikams. Turėdami šunį jie lengviau užmezga ryšius su bendraamžiais, nes, pastarųjų nuomone, tas, kuris turi šunį, yra įdomus ir vertas dėmesio.

Mažam vaikui gyvūnas yra tarsi dar vienas žaislas, kurį galima tyrinėti, į kurį galima įsitverti pradedant vaikščioti. Paplitusi nuomonė, kad šuo, kaip ir kitas naminis gyvūnas, skatina ūgtelėjusio vaiko pareigos ir atsakomybės jausmų vystymąsi. Kartu augančių vaiko ir šuns santykis gali būti labai ypatingas —  gyvūnas tampa ir mažylio gynėju, ir guodėju, ir žaidimų draugu.

Tačiau reiktų įsisąmoninti tai, kad šuniui reikia kur kas daugiau dėmesio nei kitiems naminiams gyvūnams. Prašydamas nupirkti šunį vaikas iš visos širdies prisiekinėja, kad visada juo rūpinsis. Jis, žinoma, nemeluoja, nes pats nuoširdžiai tiki tuo, ką sako. Vis dėlto tėvai turėtų iš anksto nusiteikti, kad daugelis rūpesčių užguls būtent jų pečius.

Teks eiti su augintiniu pasivaikščioti. Dažnai vienas vaikas vesti šunį būna dar per mažas, kartais serga, turi ruošti pamokas, išvažiavęs pas draugus ir tt. Taip pat teks pirkti ir ruošti augintiniui maistą. Jeigu jus tai baugina, tai pasiūlykite vaikui išsirinkti ne tokį reiklų gyvūną. Na, o jeigu nusprendėte nupirkti šuniuką, tai pasiruoškite ir naujoms pareigoms.

Nusprendę įsigyti šunį pasitarkite su visais šeimos nariais, nuspręskite, kokios veislės ir temperamento šuns norėtumėte. Bendras sutarimas yra labai svarbus, nes augintinį mylėti ir juo rūpinti turės visa šeima. Pasirūpinkite, kad tuo metu, kai į namus parsivešite šuniuką, visi šeimos nariai būtų drauge. Tada šuo suvoks, kad vaikas gyveno čia anksčiau už jį ir hierarchiškai yra už jį aukščiau.