• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kaip auginti prieskonines žoleles?

Autorius: Moters Savaitė
2012-04-24 17:18:00

Kaip auginti prieskonines žoleles?
freedigitalphotos.net

Žolelės vertinamos dėl jų skonio, gydomųjų, dekoratyvinių ir aromatinių savybių. Jos skiriasi dydžiu, forma – nuo pažeme šliaužiančių čiobrelių iki aukštų šventagaršvių stiebų. Žolelių pasirinkimas toks didelis, kad visada yra ką pasiūlyti daržininkui, kuris domisi kvapnių ar neįprastų patiekalų ruoša. Žolelės taip pat veikia pojūčius ir nuotaiką, be to, jas lengva auginti.

Kur auginti prieskonines žoleles?

Žoleles galima auginti kaip įprasto dizaino žolelių darželius arba tarp daržovių, kur jos dar gali būti ir augalai „partneriai“. Jei taupote vietą, jas galima auginti vazonuose, loveliuose ar net nuo pastogės nuleistuose pakabinamuose krepšiuose.

Prieskoninės žolės skiriasi nuo aukštų įspūdingų žolinių augalų, tokių kaip paprastieji pankoliai (Foeniculum vulgaris) ir paprastosios bitkrėslės (Tanacetum vulgare), iki pažeme šliaužiančių paklotų, tokių kaip čiobreliai (Thymus vulgaris). Dauguma žolelių kilusios iš sausų saulėtų kraštų, todėl joms reikia saulės šviesos, kad susidarytų eteriniai aliejai. Geriausia žoleles sėti atviroje, saulėtoje sklypo vietoje, kur jos turėtų vešėti.

Dirvos paruošimas

Daugumai žolelių tinka sausesnės vietos – kuo saulėtesnė ir karštesnė vieta, tuo jos bus skanesnės. Žolelių skonis ir kvapas atsiranda dėl augalo viduje susidarančių eterinių aliejų. Jei jos auginamos karštoje vietoje, aliejaus koncentracija bus didesnė. Žolelių, auginamų labai derlingoje drėgnoje dirvoje, augimas paspartėja, tačiau kvapas būna silpnesnis. Jos taip pat atrodys geriau, žydės mažiau ir bus lengviau rinkti nei jų „karštų vietų“ koleges.

Tačiau geriausia auginti žoleles priemolio dirvoje įterpus šiek tiek organinių medžiagų. Idealus pH – 6,5–7, o tai reiškia, kad žoleles galima sodinti tarp daržovių.

Sėja

Žoleles galima sėti tiesiai į dirvą kaip ir daržoves. Lysvių paruošimas ir sėjimo metodai visiškai tokie patys, tad jas galima įterpti ar sodinti grupėmis tarp kitų daržovių. Taip pat žolelių sėklas

galima pasėti po priedanga, auginti jas kaip ankstyvąsias daržoves, o paskui užgrūdinti prieš sodinant sklype. Šis būdas ypač naudingas lepesnėms lapinėms žolelėms, pavyzdžiui, bazilikams arba kalendroms.

Kvapieji bazilikai (Ocimum basilicum) ypač „sutaria“ su lauke auginamais pomidorais. Juos galima susodinti kartu, kaip namuose išaugintus daigus – augalai puikiai papildys vieni kitus. Pasisėję namuose apsirūpinsite žolelėmis, kurių bus galima nusiskinti anksčiau nei pasėtų lauke, ir šitaip žolių darželiu pasinaudosite ilgiau.

Sodinimas

Žoleles lysvėje galima išdėstyti bet kaip, svarbiausia, kad joms netrūktų saulės. Jos būna įvairių rūšių, formų ir spalvų, todėl dažnai puikiai papildo sklypą. Paprastosios rusmenės (Digitalis

purpureum), vaistiniai šalavijai (Salvia officinalis) ir italiniai šlamučiai (Helichrysum italicum) – tik keli pavyzdžiai žolelių, kurias darželiuose ir sklypuose verta sodinti kasmet. Kai kurios žolelės, pavyzdžiui, mėtos (Mentha) arba vaistinės melisos (Melissa officinalis), gali labai greitai išplisti, todėl jas verta auginti vazonuose arba įleistose talpose. Nugnybkite mėtų viršūnėles su žiedais – neleiskite joms užsisėti, antraip išplis po visą sklypą.

Prieskoniniai augalai vazonuose

Žoleles puikiai tinka auginti vazonuose ar loveliuose, išdėliotuose aplink pastogę ar poilsio zonoje, šitaip taupant vietą lysvėse. Taip auginami augalai greitai išdžiūsta, todėl juos reikia dažnai laistyti, ypač karštomis dienomis. Geriausia juos sodinti į pralaidų vazonų kompostą (dirvos mišinį), kad vanduo neužsistovėtų.

Yra daugybė kulinarinių žolelių rūšių, tinkamų auginti sklype, o vazonuose augančių žolelių grupės gali būti ypač dekoratyvios, taip pat ir aprūpinti jus įvairiausiais šviežiais aromatais. Čiobreliai, rozmarinai, levandos ir šalavijai puikiai tarpsta vazonuose ir gali būti puikiai panaudojami virtuvėje.

Žolelėms, auginamoms vazonuose, priežiūros reikia nedaug, tik laistyti ir kartais patręšti. Dauguma žolelių retai būna ilgalaikės, todėl verta vis atsėti, o geriausia – kasmet. Prieskoninius augalus, kurie nuolat auga vazonuose, pavyzdžiui, lauramedžius, reikia persodinti kasmet. Šliaužiantiems augalams, tokiems kaip čiobreliai, prieš persodinimą reikia apkarpyti viršūnėles ir šaknis.

Mėtas ir kitus besiplečiančius žolinius augalus retkarčiais reikia padalyti ir persodinti. Tai daroma padalijant augalo kerą į mažesnius, o paskui vieną jų pasodinant atgal į vazoną su šiek tiek naujo žemės mišinio. Ypač besiplečiančius augalus geriau dalyti kasmet.

Daugumos vazoninių kompozicijų (kai viename vazone auga kelių rūšių augalų) augimui reguliuoti dažnai pakanka paprasčiausiai nuolat rinkti derlių, tačiau retkarčiais gali prireikti truputį aptvarkyti. Vazonuose prieskonines žoleles taip pat galima auginti ir šiltnamiuose. Tada žolelių turėsite ir anksti pavasarį, ir jau pasibaigus sezonui.

Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus