• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Eli pagunda: Oriniai pyragaičiai su migdolais ir karamele

Autorius: Bazilė
2011-07-25 08:23:00

Eli pagunda: Oriniai pyragaičiai su migdolais ir karamele
Eli.lt
Galėčiau šio savaitgalio virtuvės nuotykius pradėti labai buitiškai. Užsigulėjo mano šaldymo kameroje pernykščių mėlynių, o čia dar ir keletas kiaušinio baltymų atliko nuo patiekalo, kuriam reikėjo tik trynių... Bet ne, tai tikrai neatskleistų nei mano pyragaičių idėjos, nei visos kulinarinės improvizacijos esmės.

Iš tikrųjų viskas prasidėjo nuo pavydo. To, baltojo, kuris priverčia Žemę suktis, kuris gena mus pirmyn, kuris yra varomoji progreso jėga. Tai viename, tai kitame kulinariniame bloge pasižvalgiau – vaje, kaip dailiai ir vasariškai atrodo lengvučiai oriniai pyragaičiai. Visi išsijuosę juos kepa, tik ne aš. Nes kiek bandžiau – tiek šnipštas gaudavosi. Viršus apkepa, vidus lieką tąsus. Arba visas pyragaitis taip suskrunda, kad iš baltučio debesėlio lieka tik pieniško šokolado spalvos traškutis. Visai skanus, jei nežinotum pirminės to saldumyno idėjos. Bet kai suvoki, kad šitas rudmėsių spalvos daiktas turėjo būti orinis pyragaitis, apmaudas užsprangdina nuo pat pirmo kąsnio.

Puolusi į neviltį, kad nemoku gerai paruošti baltymų masės, patikėjau net mėnulio fazių įtaka ir kartą specialiai mėginau šio darbo imtis per pilnatį (skaičiau, kad būtent per pilnatį geriausiai pavyksta visi kulinariniai triukai, kur reikia plakti, išgauti purią konsistenciją). Tąkart išties išplakti pavyko idealiai. Tačiau kepimui, spėju, reikėjo kitokios fazės, nes vis tiek apskrudo per daug.

Todėl šį kartą pasiruošiau ir morališkai, ir... apdairiai. Nekepsiu baltų orinių pyragaičių. Tada ir spalvos pokyčiai reikalo esmės nepakeis. O į baltymų masę įdėsiu maltų migdolų. Tada nebus baisu, kad pyragaičiai neiškeps ar susmegs. O kad būtų visai drąsu, įbersiu dar šaukštelį krakmolo. Tvirtumas garantuotas. Na, ir baigiamasis akcentas – karamelinis pertepimas, kuris, jei ką, užglaistys net ir neišraiškingą skonį (nors dėl šito apsidraudžiau tik šiaip sau, žinojau, kad skonis nenuvils).

Taigi leidžiamės į kulinarinę fantaziją su mėlynėmis, karamele ir migdolais.

6 kiaušinio baltymai,
5 šaukštai cukraus pudros,
1/3 stiklinės trintų mėlynių,
150 g maltų migdolų,
2 nubraukti šaukštai krakmolo,
„Rududu“ pertepimui.

Pirmiausia pasiruošiame migdolus: jei reikia, juos nuplikome verdančiu vandeniu ir nulupame žieveles (puikus užsiėmimas žiūrint kokį įdomų filmą). Šį kartą naudojau jau paruoštas migdolų drožles, taigi lupimo išvengiau, tereikėjo juos sumalti kombainu.

Tada – metas mėlynėms: tyrę pertriname per sietelį, kad joje neliktų sėklyčių ir žievelių.

Kiaušinio baltymus išplakame iki standžių putų, kad apvertus indą, kuriame plakėme, baltymų masė neiškristų. Baigiant plakti per kelis kartus supilame cukraus pudrą ir krakmolą. Išjungiame mikserį. Į baltymų masę įmaišome maltus migdolus ir mėlynių tyrę.

Į nelimpančiu kepimo popieriumi išklotą skardą arbatiniu šaukšteliu dėliojame paruoštą pyragaičių masę. Natūraliai susiformuoja kūgelis su žaismingu galiuku. Mmm, jau įsivaizduoju, kaip tai bus gardu.

Pyragėlius (o jų man gavosi 3 skardos) pašauname į 130 laipsnių orkaitę ir... laukti reikės ilgai. Apie 1,5-2 valandas pyragėliai palengva keps, o paskui, išjungus, paliksime juos džiūti per naktį.

Tiesa, visas tas 2 valandas nuolat sukiojausi prie orkaitės ir vis atidarinėjau jos dureles. Ne tik kad užtikrinčiau ventiliaciją (o oriniams pyragaičiams ji būtina), bet ir kad eilinį kartą pasigrožėčiau įstabia jų spalva. Patikėkite, kepant, kai elektros lemputė apšvietė tuos mėlynai violetinius pyragėlius blizgiu paviršiumi, jie atrodė tarsi tikrų tikriausias pasakų šalies desertas!

Taigi, per naktį... Manote, mano namiškių kantrybė geležinė? Žinoma, ne. Todėl pirma skarda buvo suvartota nieko nelaukiant. Juolab kad ji buvo viršutinė ir pyragaičių viršus... ech, ir vėl šiek tiek apskrudo! Net mėlyna spalva nepaslėpė išdaviškiškai rusvėjančio paviršiaus. Ir vis dėlto buvo neapsakomai gardu, lengva ir puru. Patiko.

Likusios 2 skardos liko nakvoti orkaitėje.

Iš ryto aš – ir vėl virtuvėje. Traukiu pyragėlius iš skardos (o stebukle, daili mėlyna spalva išliko!), pakaitinu vandens vonelėje „Rududu“ ir puolu tepti. Ant vieno pyragaičio plokštumos – tepu, kitą – prilipdau. Kol mano kaprizingasis kavinukas užvirė – sutepiau visus. Sekmadienio pusryčiai lovoje buvo laaabai gardūs. Laimė, dar šiek tiek pyragėlių liko ir popiečio arbatėlei.

Kodėl „laimė“? Ogi todėl, kad kaip tik tada pamačiau ir jų silpnąją pusę. Pasirodo, tas gardusis „Rududu“ įsigudrino sausus ir traškius orinukus paversti drėgnais ir lipniais. Taigi jei per pusryčius gardžiavausi tikrais oriniais-migdoliniais pyragaičiais, tai per pietus jau kramsnojau visai kitokį konditerijos gaminį. Nors, turiu pripažinti, buvo vis dar skanu.

Tačiau džiaugiuosi, kad galiu jums be nutylėjimų atskleisti ne tik recepto pliusus, bet ir minusą, jei jį taip galima pavadinti... Išvada tokia: jei orinukai bus suvartoti iš karto – drąsiai naudokite pertepimą. Karamelės skonis suteikia jiems solidumo ir prabangos. Bet jei pyragėlius patieksite vėliau – geriau ir tepkite vėliau. Arba išvis netepkite – patikėkite, jie ir be jokio pertepimo jums patiks!



Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus