Angelai kvepia vanile

Vanilė gaminama iš vanilės genties orchidėjų ankščių. Tačiau iš pradžių ji tikrai negali pasigirti užburiančiu kvapu. Kad taip nutiktų, augalui tenka ne vienas išbandymas. Iš pradžių augalo ankštys kurį laiką laikomos karštame vandenyje, po to trims savaitėms suvyniojamos į vilnonius audinius. Po to apie mėnesį džiovinamos saulėje.
Apie vanilės gydomąsias savybes žinota seniai. Pavyzdžiui, indėnai ja gydė gerklės skausmą, kosulį, karščiavimą, naudojo kaip priešnuodį įkandus gyvatėms. Europiečiai vanilę vartojo reumatizmui gydyti bei kaip raminamąją priemonę.

Vanilės ekstraktas (vadinamas ir vanilės esencija) - aštraus skonio skystis, gaunamas vanilės ankštis užpylus 35 porc. stiprumo alkoholio tirpalu (gali būti pridedama ir cukraus sirupo). Vieni šaltiniai teigia, kad vanilės ekstraktas aromatą išlaiko net 30 metų, kiti - kad jo tinkamumo vartoti laikas beveik neribotas.
“Vanilės aromatu” vadinamoje pramoninėje medžiagoje visiškai nėra tikros vanilės.
Svarbu:
Kokybiškai paruoštos vanilės ankštys turi būti lanksčios ir jokiu būdu ne kietos, sustabarėjusios nuo perdžiuvimo. Išorėje išsiskyrę vos įžiūrimi balti vanilino kristalėliai - kokybės požymis. Kartais jie imituojami, ant anksčių pripurškiant dirbtinio vanilino, tačiau tokiu atveju jie būna pasiskirstę pernelyg tolygiai ir tvarkingai. Vanilės lazdelės turi būti tamsiai rudos spalvos, aliejingos, ant pirštų paliekančios riebalų dėmes. Šviesios, suskilinėjusios ir trapios lazdelės nebus itin kokybiškos.