Ką padėti ant krizės stalo?  1 

Ekonominė krizė kaip cunamio banga užliejo daugelį pasaulio šalių. Net ir tokios kažkada turtingos šalies, kaip Ukraina, dietologai sudarė ,,antikrizinį meniu“, siūlydami sąrašą produktų ir taisykles, kaip turėtų maitintis vidutinis ukrainietis.

Dietologai krize tik džiaugiasi – jų nuomone, tai pats geriausias laikas pasirinkti sveiką maistą, nes, jų teigimu, nebrangūs produktai paprastai ir yra sveiki.

Vartotojai turi peržiūrėti savo racioną ,,finansinės krizės biudžeto“ akimis: valgyti daugiau košių, vaisių, daržovių, apriboti saldumynų vartojimą, vartoti daugiau sulčių. Neverta atsisakyti nuo gyvulinės kilmės produktų, bet jų racione turi būti mažiau.

Kaip sudaryti meniu, kad nebūtų pakenkta sveikatai?

Mitybos specialistai siūlo savo racioną sudaryti remiantis tokia proporcija: 70 proc. augalinės kilmės produktų, 30 proc. – gyvulinės.

Specialistų teigimu, antikrizinis vidutinio ukrainiečio meniu turi būti toks:

Grūdiniai produktai (kruopos, duona ir makaronai, ryžiai, ankštiniai) – 350 g per parą.

Bulvės – 250 g; Kitos daržovės – 300 g; Vaisiai ir uogos – 300 g.

Saulėgrąžų aliejus - 25 g; Žuvis - 150 g.

Pienas ir pieno produktai – 300 g.

Mėsa - 150 g.

Kiaušiniai – 25 g.

Sultys – 200 ml

Gėrimai - 2 litrai per parą.

Maitinimosi specialistų teigimu, grūdinės kultūros ir bulvės visiškai pajėgios atstoti žmogaus energetinius dienos poreikius, todėl krizės metu šių produktų galima vartoti neribotai.

Košės – būtina raciono sudedamoji dalis, tačiau čia nekalbama apie greito paruošimo košes, o apie natūralias.

Galima šį ,,krizinį meniu“ pakeisti ir kitais, nacionaliniais pigesniais produktais. Pavyzdžiui: žuvis – brangus produktas, tačiau ji teikia du žmogaus organizmui reikalingus komponentus – jodą ir seleną.

Jei visuomenė naudos druską, praturtintą jodu, ir nacionalinį produktą – česnaką, tokiu būdu gaus šių elementų pakankamą kiekį.

Mėsą galima pakeisti pupelėmis, soja ar kitomis ankštinėmis kultūromis, kuriose baltymų daugiau, negu mėsoje, o amino rūgšties spektras artimas mėsos.

Brangūs vaisiai gali būti pakeisti daržovėmis, kuriose yra pagrindiniai reikalingi komponentai – vitaminas C, beta-karotinas ir kalis.

Svarbiausia taisyklė, kurią nuolat primena dietologai, tai maisto produktų įvairovė ir sveikų maisto produktų pasirinkimas.

Kiekvienu atveju mėsa bus sveikiau, negu dešra, žuvis – negu žuvies ,,burger“, rupi duona maistingesnė už baltą pyragą, žalioji arbata – už saldų gazuotą gėrimą, obuolys - už šokoladą.

Dietologai perspėja nevartoti saldžių konditerijos gaminių ir saldžių gazuotų gėrimų.

Chemija audringai įsiveržė į mūsų gyvenimą, ir mes valgome ne sviestą, o riebalų mišinį, geriam ne sultis, o saldų gėrimą, kurio sudėtis – cukrus, vanduo, dažikliai ir aromatinės medžiagos.

Reikia rinktis natūralius produktus, o ne chemizuotus, pavyzdžiui, medaus skonio avižiniai dribsniai, aviečių skonio jogurtas – tai faktiškai tas pats, kas apelsinų kvapo baldų polirolis ar citrinų kvapo tualetų valiklis.

Ukrainos dietologai tikisi, jog gal būtent krizė privers visuomenę atsisakyti chemizuotų produktų, o pradėti reikia nuo mažo – atidžiai skaityti produktų sudėties etiketes.