Kaip užplikyti puikią arbatą  2 

jupiterimages.com nuotr.

“Moteris - kaip arbata. Niekad nežinai, kokia ji stipri, kol nepatenka į verdantį vandenį” - Nensi Regan (Nancy Reagan)

Kartais svarbiau būti gera klausytoja nei kalbėtoja, vakarėlio gyvybe ir siela. Jei Tau brangus žmogus patyrė nesėkmę, turi būti pirmas asmuo, į kurį jis kreipsis, prašydamas užuojautos ir... arbatos.

Šiek tiek istorijos

Britai arbatą geria daugiau nei 350 metų ir mano, kad ji gali išspręsti visas problemas. Iš tiesų arbata geriama jau maždaug 4500 metų. 

Pasak kinų mitologijos, 2737 m. pr. Kr., Kinijos imperatoriui mokslininkui ir žolininkui Shen Nungui sėdint po medžiu ir geriant karštą vandenį, į indą įkrito medžio lapas. Laimei, tai buvo laukinio arbatmedžio lapas. Imperatorius gurkštelėjo šio gėrimo ir taip gimė arbata.

Žodis “arbata” kilo iš lenkų kalbos žodžio “herbata”, o šis savo ruožtu atsirado ir lotyniško “herba thea” (vaistažolių arbata). Kiniškas arbatą reiškiantis hieroglifas kinų kalbos dialektuose tariamas skirtingai - “tchai”, “cha” ir “tay”.

Iš Kinijos arbata nukeliavo į Arabiją, o paskui buvo pristatyta Europai. Septyniolikto amžiaus vidury, užmezgę prekybos ryšius su Rytų Indija, anglai arbatos gėrimą paskelbė savo nacionaline pramoga.

Ana, septintoji Bedfordo hercogienė, laikoma popietės arbatėlės ritualo pradininke XIX a. pradžioje. Ji sugalvojo, kad gerti arbatą maždaug ketvirtą ar penktą po pietų yra aristokratiškas būdas lengvai užkąsti, kad damoms neurgztų skrandžiai laukiant vakarienės.

Tai puikiai sutapo su Earlo iš  Sandvičo mintimi įdėti įdaro tarp dviejų duonos riekelių. Netrukus šie įpročiai tapo žmonių susiėjimų priežastimi ir labai svarbia britų gyvenimo dalimi.

Ką  pasirinkti?

Uždek geriausias žvakes, supurenk sofos pagalvėles ir patogiai pasodink draugą. Šalia padėk nosinaičių, sausainiukų ir arbatos. Dabar sutelk į bičiulį visą dėmesį.