• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Cezario pjūvis lemia asmenybę?

Autorius: Laura B., mama.lt
2010-05-31 08:00:00

Cezario pjūvis lemia asmenybę?
jupiterimages.com nuotr

Cezario pjūvis gana dažnai laikomas ne tik medicinine operacija, kai esama rimtų indikacijų, bet ir alternatyviu būdu padėti kūdikiui ateiti į pasaulį, mamai išvengiant gimdymo skausmų, pasirenkant dieną ir laiką, kada mažyliui „patogiausia“ gimti.

Ir vis dėlto ne tik medikai, bet ir psichologai vieningai sutaria: geriausias būdas kūdikiui gimti – natūralus, toks, kokį mums dovanojo pati gamta.

Be abejo, ginčai dėl cezario pjūvio pliusų ir minusų pasitraukia į antrą planą kai kalbama apie cezario pjūvį dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas kelia grėsmę kūdikio ar mamos sveikatai. Tokiu atveju kūdikiui cezario pjūvio operacija yra kur kas saugesnė, nei, pavyzdžiui, akušerinės replės, taigi iš anksto žinant didelę gresiančių komplikacijų tikimybę cezario pjūvis tampa geriausiu ir saugiausiu sprendimu.

Tačiau jei rinktis nori pati mama, jai būtina ypač skrupulingai apsvarstyti visus su šiuo sprendimu susijusius aspektus.

Gimimas – tai asmenybės pradžia

Psichologai tvirtina, kad gimimo momentas turi daug įtakos ir vėlesniam žmogaus gyvenimui. Kiekviename natūralaus gimdymo etape kūdikiui suteikiamos tam tikros asmenybės savybės, daugiausia tokios, kaip atkaklumas siekiant tikslo, gebėjimas palaukti, iškęsti skausmą, prisitaikyti prie susiklosčiusios situacijos ir neprarasti pasitikėjimo savo jėgomis.

Bet koks įsikišimas kiekviename iš etapų gali turėti įtakos visam gyvenimui. Senovėje tikėta, kad vaikai, išvengę gimdymo kančių, užauga bebaimiai, valdingi, stiprios dvasios. Todėl operaciją, kurios metu vaisius ištraukiamas per pjūvį motinos pilvo sienelėje, vadino karališka. Pasak legendos, taip į pasaulį atėjo ne tik pats Cezaris, bet ir daugybė kitų valdovų.

Senovės graikai tikėjo, jog tokia operacija yra dieviškos kilmės, Pasak graikų legendos, taip dievas Apolonas padėjo gimti savo sūnui Asklepijui, vėliau tapusiam medicinos ir gydymo dievu.

Stiprybės mitas sugriautas

Tiriant vaikus, gimusius po cezario pjūvio, išsklaidomas mitas apie jų stiprų charakterį. Pasak mokslininkų, pastebėta tendencija, kad vaikai, kurie gimdami neperėjo sąrėmių etapo, dažniau bijo permainų, yra labiau įžeidūs, ūmūs, nerimąstingi, linkę perdėtai vertinti situaciją, išsiblaškę, jų savikontrolė ir gebėjimas planuoti veiksmus vystosi silpniau.

Tarp gimusiųjų po cezario pjūvio pasitaiko daugiau hiperaktyvių mažylių ir vaikų, kuriems sunku sukoncentruoti dėmesį. Šiuos sutrikimus lydi ir silpnavališkumas: vaikas gali daryti tik tai, kas jam įdomu, nė nebando įveikti kliūčių, sunkumų, net ir nedidelių.

Be to, gimimas operacijos būdu kartais turi įtakos ir fizinei naujagimio sveikatai. Natūraliai gimdant, keliaudamas gimdymo takais, kūdikis palengva prisitaiko prie atmosferos slėgio, po truputį išsivaduoja iš vaisiaus vandenų, ant jo kūno patenka mamos laktobakterijų, kurios iškart po gimimo padeda jam apsisaugoti nuo patogeninių mikroorganizmų.

Atlikus cezario pjūvį mažylis akimirksniu patenka į naują aplinką, virkštelė nupjaunama iš karto, jį patį vis dar veikia anestetikai. Manoma, kad dėl to kai kurių tokiu būdu gimusių vaikų adaptacinė reakcija būna sutrikusi, dažniau užfiksuojama neurologinių ir kvėpavimo patologijų, alergijos maistui.

Po operacijos...

Negalima ginčytis: cezario pjūvis gimdymą tikrai palengvina. Bet ar lengviau būna po to?

Po šios operacijos vis dėlto pasitaiko ir įvairių komplikacijų: nuo siūlės išsiskyrimo, pūliavimo, infekcijos, iki narkozės sukeltų problemų. Be to, atgauti po operacijos jėgas trunka ilgiau nei po natūralaus gimdymo.

Galiausiai nukenčia ir moters psichologinė būklė. Organizmas negauna signalo apie tai, kad gimdymas jau įvyko, todėl atsiranda neužbaigtumo, netikrumo jausmas.

Vaiko priežiūra po cezario pjūvio

Ir vis dėlto Jums bus atlikta operacija. Kaip išvengti neigiamos įtakos kūdikiui? Vaikams, gimusiems po cezario pjūvio operacijos, prireikia atidesnės priežiūros. O ją galite pradėti... dar prieš planinę operaciją.

Iš anksto aptarkite sugydytoju, kokį nejautros būdą jums taikys. Jei tik galima išvengti bendrosios nejautros – puiku, epidūrinė ar spinalinė anestezija laikoma palankesne kūdikiui alternatyvą. Tai apatinės kūno dalies nuskausminamas, atliekamas suleidus vaistų į motinos stuburo kanalą. Šio metodo privalumas – kad gimdyvė visos operacijos metu išlieką sąmoninga, po jos lengviau atgauna jėgas, be to, taip užtikrinama galimybė mamai pamaitinti vos gimusį kūdikį, o tai savo ruožtu skatina gimdos susitraukimus, labai svarbu psichologiškai tiek mamai, tiek mažyliui. Taip sumažinami ir greičiau nuslopinami neigiami kūdikio pojūčiai gimimo metu.

Prižiūrint mažąjį „cezariuką“ prireiks šiek tiek daugiau atidumo ir kantrybės:

• Kartais šiems kūdikiams dar labiau reikia artumo nei natūraliai gimusiems vaikams, todėl dažniau glauskite prie savęs, ilginkite kontakto oda-oda laiką, nepraleiskite „adaptacinio maudymo“ – vakarinių maudynių, kurios teikia kūdikiui malonumą, leidžia ir vėl pasijusti jaukų vandens glėbį, panašų į tą, kuriame jis praleido 9 mėnesius.

• Po cezario pjūvio gimę mažyliai dažniau sapnuoja košmarus, todėl nusiteikite ne tik ramioms naktims – įsikurkite patogų kampelį prie kūdikio lovos, pavyzdžiui, fotelį ar sėdmaišį, kuriame galėtumėte jaukiai pasnūduriuoti ant rankų paėmusi kūdikį jei jam vienam lovelėje užmigti bus sunku.

• „Cezariukai“ dažnai apskritai ilgiau pratinami prie miegojimo atskiroje lovelėje – šis procesas turėtų būti kuo švelnesnis, neverčiant vaiko jei jis dar tam akivaizdžiai nepasiruošęs.

• Šie kūdikiai dažniau nei kiti svorio priauga lėtai. Geriausia, ką galite padaryti – tai kuo ilgiau užtikrinti patį naudingiausią maistą savo mažyliui, motinos pieną.

• Įrodyta, kad stiprinant imuninę sistemą daug reikšmės turi fizinis krūvis. Tad skirkite laiko kasdienei kūdikio mankštelei ir masažui.

Psichologinės kliūtys įveikiamos

Ankstyvoje vaikystėje galite pagelbėti savo atžalėlei įveikti ir „cezariukams“ būdingas psichologines kliūtis:

• Padėkite vaikui ugdyti silpniau išreikštas savybes. Pavyzdžiui, permainų baimę – dažniau keisdami aplinką, supažindindami su naujais daiktais, naujomis vietomis. Tam nebūtina keliauti į egzotiškus kraštus – užteks kartkartėmis perstatyti keletą baldų vaiko kambaryje, pakeisti patalynės spalvą, eiti pasivaikščioti skirtingais maršrutais ir pan. Svarbiausia – kad visos permainos keltų kūdikiui teigiamas emocijas, ir jo nuostata „visa, kas nauja – grėsminga“ ilgainiui pasikeis arba visiškai išnyks.

• Iš visų lavinamųjų žaidimų pirmenybę teikite konstruktoriams, kurie ugdo kantrybę, kūrybingumą, parodo, kaip iš vienodų detalių galima sukurti keletą skirtingų dalykų.

• Kaip išmokyti ieškoti išeities iš situacijos? Čia pravers vaidmeniniai žaidimai. Žaiskite drauge, skirkite vaikui silpnesnio, baugštesnio personažo vaidmenį (pvz. kiškelio), sukurkite vaidinime jam grėsmingą situaciją ir paraginkite ieškoti išeities – iš pradžių pasufleruokite keletą skirtingų galimybių, paskui pasakykite tik vieną, o vaiką paskatinkite ieškoti antros, ir pan.

• Skaitydami knygeles, pasakas, analizuokite veikėjų veiksmus, drauge atkreipkite dėmesį, kaip veikėjai priėmė sprendimus, kurie jų buvo geri, kurie – ne, skatinkite vaiką fantazuoti, kaip jis būtų pasielgęs princo, katinėlio, trečio brolio ar netgi piktosios raganos vietoje.

• Dažniau girkite vaiką, jis turi jausti, kad apskritai yra mylimas jau vien dėl to, kad yra. Net ir barant vaiką svarbu jam priminti: „Labai tave myliu, bet už tokį elgesį tikrai nepagirsiu“.
 
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus