Paaugliai internete pernelyg drąsiai elgiasi neįvertindami pavojų

123rf.com

Po prieš kelias dienas įvykusios tragedijos, kai buvo rasta nužudyta 13-metė mergaitė, o įtarimai krito ant 14-mečio vaikino pečių, sukruto ne vienas tėvas, auginantis paauglius. Bene labiausiai sukrėtė žinia, kad mirtimi pasibaigęs konfliktas kilo pirmojo jaunuolių pasimatymo metu, kurį jiedu suplanavo susipažinę socialiniame tinklalapyje.

Po tokios žinios ne vienas vaikus auginantis tėvas suskubo tikrinti, ką internete veikia jų vaikai. Tikėtina, kad dalis tėvų netgi uždraudė savo vaikams vienokius ar kitokius tinklalapius, apribojo galimybes naudotis internetu ir panašiai. Tačiau net apriboję interneto prieigą ir buvimo prie kompiuterio laiką tėvai nėra tikri, kuo internete domisi jų atžalos.

Susikurtos „asmenybės“

Anot psichologo Lino Slušnio, paauglystėje kyla noras laužyti visas nuostatas, taisykles, dingsta viskas aplink, nes svarbiausia – kompanija ir draugai. Internete paaugliai taip pat būna apsupti draugų. „Jeigu realybėje paauglys gali turėti penkis-šešis draugus, socialiniame tinkle jį supa šimtai draugų, jis gali priklausyti skirtingoms grupėms ir net padaręs ką nors šokiruojančio jis nebus atstumtas taip, kaip būtų padaryta realybėje“, – pasakojo specialistas.

Socialiniai interneto tinklalapiai leidžia ne tik turėti šimtus „draugų“, bet ir galimybę elgtis kitaip nei elgiamasi įprastoje aplinkoje. „Teko ne kartą pastebėti, kad žmogus, kuris tikrame gyvenime vargiai žodį kitą išspaudžia, socialiniuose tinkluose kalba nuolat ir labai daug“, – pateikė pavyzdį L. Slušnys.

Anot psichologo, labai dažnai bendraudami internete žmonės susikuria asmenybę, dažniausiai visai kitokią nei matoma viešumoje, o savo pašnekovams jie linkę pasirodyti tik iš gerosios pusės. Tikrasis žmogaus veidas išryškėja tik susitikus gyvai. „Tik labai mažas procentas internetinių pažinčių susitikus gyvai baigiasi sėkmingai. Dažniausiai susitikę žmonės labai greitai pradeda galvoti, kad antro susitikimo nebenori ir netgi norėtų išbraukti vienas kitą iš draugų sąrašų“, – pasakojo L. Slušnys.

Specialistas pastebėjo, kad susikurti kitokį save internete siekia dažniausiai tie, kurie nėra patenkinti savimi, turi silpną savivertės jausmą. Paklaustas, kurią asmenybę – susikurtąją ar matomą viešumoje – galima laikyti tikra, L. Slušnys po pauzės atsakė, kad greičiausiai jis būtų linkęs tikrąja asmenybe laikyti tą, kuri „išlenda“ žmogui bendraujant internete.

Drąsesni nei suaugę

Jokia paslaptis, kad paaugliai dažnai elgiasi daug drąsiau nei suaugusieji. Pasak psichologo, dėl to kalta patirties stoka. „Jie daug ko nežino, daug ko nesupranta, tai skatina norą išbandyti vienokį ar kitokį dalyką. Dėl patirties stokos paaugliai dažniau nei suaugusieji ryžtasi įvairioms avantiūroms, internetinėms pažintims“, – tvirtino L. Slušnys.

Be to, vaikai ir paaugliai nesupranta, kad tas, kas bendrauja su jais kitoje ekrano pusėje, gali būti visai ne toks, kokiu prisistato.

Specialistas teigė, kad dėl šių priežasčių būtina su vaikais, ypač paaugliais, daug bendrauti, domėtis, kaip jie gyvena, kuo jie užsiima po pamokų, ką veikia internete. „Būtina auklėti vaikus teisingai ir kas kartą kartoti, kad ką nors nusprendę daryti pasakytų, pasitartų su jumis ir galutinį sprendimą priimtumėte kartu“, – aiškino psichologas.

Draudimai nieko nepakeis

Pradėjus plisti žinioms apie Nemenčinėje įvykusią tragediją, pasigirdo daugybė kalbų apie ankstyvą lytinę brandą, kuri šiuolaikinius paauglius verčia antrųjų pusių ir seksualinių patirčių ieškoti labai anksti. Tačiau anot L. Slušnio, tokios kalbos neturi racionalaus pagrindo. „Ir mano laikais, prieš 20 metų, buvo kalbama, kad per anksti bręsta paaugliai, buvo visokių santykių, tas pats yra ir dabar. Tačiau tai – normalu“, – aiškino jis.

Užuot kaltinus ankstyvą lytinę brandą, L. Slušnys patarė daugiau kalbėtis su atžalomis ir paaiškinti, kokios grėsmės tyko internete, kaip reikia bendrauti su nepažįstamaisiais bei dažniau domėtis, ką jie veikia internete. „Draudimai nieko nepakeis“, – pabrėžė L. Slušnys.

Ką tėvai turi pasakyti vaikams

Tėvams derėtų priminti, kad internete vaikai neturėtų nurodyti savo asmeninių duomenų, tokių kaip adresas, mokykla, telefono numeris. Be to, publikuodami nuotraukas vaikai turėtų žinoti, kad jas galima panaudoti ir kitiems tikslams. Vaikai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei kas nors jų klausia asmeninių duomenų, prieš atsakant į klausimą derėtų pasitarti su tėvais.

Taip pat reikėtų įspėti vaikus, kad po jų bendraamžių kaukėmis gali slėptis suaugusieji, ieškantys ne draugų, o norintys seksualiai išnaudoti. Tėvai turėtų paaiškinti, kad pirmiems susitikimams vaikai pasirinktų viešą ir gerai žinomą vietą.