Kaip padėti vaikui įveikti drovumą?

vijolina.lt nuotr.

Ne paslaptis, jog lengvai bendraujantis vaikas yra kur kas populiaresnis bendraamžių tarpe ir turi daugiau šansų siekiant karjeros bei kuriant harmoningus santykius šeimoje.

Tyrimais įrodyta, kad drovumas didele dalimi yra genetiškai nulemtas ir pasireiškia visko, kas nauja, vengimu.

Drovus vaikas vengia kontaktų dar ir todėl, kad jis neturi sėkmingo bendravimo su mažai pažįstamais žmonėmis patirties. Tokia patirtis yra neįmanoma neturint kai kurių bazinių bendravimo įgūdžių.

Tėvų užduotis – tokių įgūdžių išmokyti. Kai kurie vaikai mokosi labai greitai, kitiems reikia nedidelių treniruočių. Bet, tai visai nesudėtinga, todėl kad bendravimo baimės  problema dažniausiai išsprendžiama išmokus užtikrintai naudotis vos trimis-keturiomis frazėmis.

Jei vaikas pakartojo tekstą atšvęskite tai, mažų mažiausiai paplokite rankomis ir pagirkite jį. Jei  jis neparodė didelio noro su Jumis pažaisti šį žaidimą, pasiūlykite jam kitą – padarykite tą patį su jo mylimiausiomis lėlėmis (mašinomis, dinozaurais ir kt.).

Be to, išmokykite vaiką, kai jis taria šiuos stebuklingus žodžius, žiūrėti į akis ir nusišypsoti (labai svarbu) ir, vyresniems vaikams, paduoti ranką.

Vaikai dievina iniciatyvius ir lanksčius. Pirmoji savybė pasireiškia kalboje, tariant frazę – „O padarykime ...“, o antra – „Na, gerai...“

Lygiai taip pat, kaip ir susipažinimo atveju, pamodeliuokite tas dvi frazes skirtingose variacijose tarp savęs ir su žaislais. Svarbiausia, patys parodykite iniciatyvą ir lankstumą gyvenime, - nepamirškite asmeninio pavyzdžio jėgos.

3. Išmokykite vaiką domėtis ir užduoti klausimus

Mokėjimas klausyti, ypač aktyviai klausyti – pats rečiausias ir pats galingiausias iš visų bendravimo įgūdžių. Šio įgūdžio lavinimas – be jokios abejonės pati svarbiausia vaikų auklėjimo užduotis. Aktyviai klausyti – reiškia rodyti susidomėjimą kalbančiojo žodžiais ir užduoti patikslinančius klausimus.

Parinkite dvi-tris visus vaikus dominančias temas, pvz., „pomėgiai“, „draugai“, „ką tu labiausiai mėgsti“, „muzika“ ir t.t.  Parepetuokite su vaiku dviejų žingsnių techniką kiekvienai temai: pirmas žingsnis  - susidomėjimas, antras – patikslinantis klausimas.

Pademonstruoti savo susidomėjimą galima vienu klausimu: „Sakyk, ką tu mėgsti žaisti?“, „Ar tu turi draugų?“, „Kokia grupė tau labiausiai patinka?“. Patikslinantis klausimas priklauso nuo atsakymo.

Padėkite vaikui įsisavinti po vieną frazę kiekvienai temai, ir surepetuokite su juo keletą variantų patikslinančių klausimų, kad vaikas suprastų patį patikslinimo principą (priderinimas prie atsakymo į pirmą klausimą). Metodai tie patys – vaidmenys ir  asmeninis pavyzdys.

Svarbiausia – parodykite vaikui kaip reikia klausytis nepertraukiant. Pademonstruokite neapsimestinį džiaugsmą kiekvienu, kad ir pačiu mačiu mažiausiu žingsneliu į priekį.

Šios frazės, kaip stebuklinga lazdele mostelėjus, keičia žmonių požiūrį į tuos žodžius tariantį asmenį. Jos labai paprastos, bet turi didžiulę įtakos jėgą pašnekovui. Štai jos: „Tau tai puikiai sekasi!“, „Puikus pasirinkimas!“, „Kaip tau tai pavyko?!“ ir pan.

Naudokite jas patys ir mokykite jų vaiką. Rezultatas jus nustebins.

Skatinkite protingą riziką visur ir visada, kur tik tai įmanoma. Ypač, kai vaikas ką nors daro pirmą kartą. Be tokios patirties harmoningas vaiko vystymasis neįmanomas.

Drąsos ir ryžtingumo testas – „Pamėginkime!“. Sakykite šią frazę (ir elkitės atitinkamai), ir ji giliai nusės vaiko pasąmonėje, užtikrindama bet kokios gyvenimiškos užduoties sprendimui reikalingas jėgas ir energiją.

Drąsus elgesys gan lengvai fiksuojamas, nes rizikos pojūtis yra stiprus dirgiklis, kuris įgalina vaiko smegenis labai greitai įsisąmoninti gaunamą informaciją, taip kad Jūsų pagyrimai ir sėkmes džiaugsmas užtikrintai fiksuoja atliekamus veiksmus,  kaip teisingą patirtį.

Pratimai:

Pirmiausia, išsirinkite tris labiausiai Jūsų vaikui naudingas frazes ir surepetuokite jas vaidybiniame žaidime, kaip kad aprašyta aukščiau. Naudokite jas savo kalboje, kad  vaikas jas girdėtų ir galėtų kopijuoti.