• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kaip tapti tėčiu ar mama nesaviems vaikams

Autorius: passion.ru
2010-05-16 10:00:00

Kaip tapti tėčiu ar mama nesaviems vaikams
jupiterimages.com nuotr.

Skyrybos ir nepilnos šeimos, kuriose yra tik vienas iš tėvų – jau nebe išimtis iš taisyklės, o viena iš šeimos formų. Taip pat viena iš šeimos formų – kai sutuoktiniai drauge augina vaikus iš savo ankstesnių santuokų. Kaip padaryti, kad svetimas vaikas taptų savu? Su kokiais sunkumais teks susidurti ir kaip juos spręsti?

Ne taip jau retai kartą santykiais nusivylę žmonės subręsta naujai šeimai, o kartu su nauju sutuoktiniu gauna ir „kraitį“ – jo arba jos vaikus. Be abejo, yra dalis vyrų, kurie net ir patys būdami tėvais nenori prisiimti atsakomybės už svetimus vaikus, taigi sąmoningai ieško atžalų dar neturinčios antrosios pusės. Tačiau meilė, kaip žinia, akla ir dažnai išrinktaisiais tampa tie, kurie į naują šeimą ateina nebe vieni.

 

Pirmieji sunkumai

Iš pradžių vyras ir moteris, nuoširdžiai mylintys savo partnerį, visa širdimi tiki, kad taip pat bus lengva pamilti ir jos (jo) vaikus. Jie net neįsivaizduoja, kad šis spuoguotas paauglys, jo mylimos moters (ar jos mylimo vyro) sūnus gali neįvertinti nei tauraus jausmo, kurį naujas mylimasis jaučia jo motinai (tėvui), nei paties mylimojo.

Vietoje to jis užsidega ne meile naujajam šeimos nariui, o beveik neslepiamu priešiškumu, agresija, netgi neapykanta. Taigi priversti jį pamilti naująjį „tėtį“ („mamą“) ne taip lengva, kaip pervežti daiktus iš vieno buto į kitą. Taip jau nutinka, net jei vaikas, seniai svajojęs apie tėtį, vyrišką supratimą ir palaikymą, iš pradžių apsidžiaugia naujuoju šeimos nariu.

Praeis kiek laiko, ir patėvis turės pripažinti liūdną tiesą: jo nemyli. Geriausiu atveju į jį reaguoja neutraliai, blogiausiu – demonstratyviai atstumia. Tarsi išstumtų iš jaukaus ir patikimo povandeninio laivo į laukinį vienatvės vandenyną. Posūnis nereaguoja į pastabas, nesiskaito su jo nuomone, atsikalbinėja, prašomas atsisako padėti. O vakar netgi leptelėjo: „Tu man niekas, tai nieko ir nenurodinėk!“ Padėtis beviltiška. Ką daryti? Pirmoji labiausiai tikėtina reakcija – „pastatyti vaiką į vietą“. Vyrai, dar neišaugę iš savo berniukiškų įpročių, neretai taip ir padaro: nusileidžia iki paaugliško lygio, ima jį įžeidinėti ar netgi paleidžia į darbą rankas. Ir daro apmaudžią klaidą, kuri ilgam sugadina šeimos tarpusavio santykius, dar labiau pagilina prarają tarp patėvio ir posūnio.

2 psl.
Puslapis 1 iš 5Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus