„Išsipildymo akcijos 2008“ paramos laukianti istorija

3-ejų Benas ir 5-erių Eimantas susidūrė su ypatinga visuomenės sveikatos problema – klausos reabilitacija, kuri Valstybinių ligonių kasų yra finansuojama ypatingai menkai. Norėdama padėti šiems vaikams girdėti ir kalbėti šį šeštadienį TV3 ir SEB organizuojama „Išsipildymo akcija 2008“ specialių laidų metu per TV3 žinias papasakos dviejų berniukų istorijas.

Beno mama Jolanta ilgai nepastebėjo, jog jos vaikas reaguoja tik į tam tikrus garsus. Tačiau kai berniukas, būdamas bemaž dviejų nė nemėgino kalbėti, ji susirūpino. Po gydytojų apžiūros Mažajam Benukui buvo diagnozuotas neurosensinis kurtumas, klausos nervų pažeidimai abiejose galvos pusėse. Tai reiškia, jog net ir pačioje sveikiausioje šeimoje gali gimti vaikas, kuris gyvens ypatingame tylos pasaulyje. Jolantą ši žinia pritrenkė. Gydytojai prasitarė, jog berniuko negirdėjimo priežastis – neaiški.

„Pradžioje, kai gydytoja pasakė, kad vaikas negirdi, negalėjau tuo patikėti. Visi mūsų šeimoje – sveiki. O paskui, kai informacija „susigulėjo“, pirmas klausimas buvo – „Kodėl?“,  – verkdama pasakoja Jolanta.

Svarbiausiu uždaviniu šeimai tapo surasti būdus, kaip kalbėtis ir bendrauti su vaiku. Šiandien Benas nešioja klausos aparatą, tačiau mama mato, jog jis neišsprendžia visų girdėjimo problemų. Kartais, abu aparato mikrofonai ima cypti tiesiai berniukui į ausį.

„Benui padėtų klausos implantai, kurie garantuotų jam visai kitą girdėjimo kokybę, taip pat, gebėjimą vystyti kalbą. Ilgainiui klausos implantai reikštų galimybę tapti socialiu ir lygiaverčiu visuomenės nariu“, – pasakoja apie vaiko bėdą daug prisiskaičius mama.

 

Tačiau Jolanta sutrikusi, mat suma, galinti garantuoti lygiavertę šio vaiko ateitį, yra žvėriška. Tam, kad vaikas girdėtų bei kalbėtų, reikalingi 70 000 litų kainuojantys abiejų ausų implantai bei procesoriai. Tokia suma susidaro atmetus valstybės kompensuojamų kohliarinių implantų kainą bei Benuko tėvų sutaupytus pinigėlius.

Vaiko ateitį gelbėjančią sumą tėvai turi surinkti per mėnesį. Antrąją ausies operaciją reikėtų atlikti ne vėliau kaip po metų.
„Jei bus uždelsta, aktyvus kalbos laikotarpis bus praėjęs. Reikiamu laiku negavę implantų pacientai geriau girdės, tačiau jie jau nebegalės pasiekti tokių rezultatų, kokių tikimasi kiekvienoje šeimoje, t.y. žodinės kalbos. Įdėjus implantus vėlesniame amžiuje suaugusiojo kalba pasidaro neaiški, nes sutrinka kalbos, artikuliacijos centrai. Deja, bet šeimos su tokiomis problemomis dažnai turi finansinių bėdų. Kitose Europos sąjungos šalyse kohliariniai implantai yra pilnai kompensuojami. Lietuvoje suteikti nemokami klausos aparatai yra pigūs ir netinkami mokytis kalbai“, – sako Kauno Medicinos universiteto klinikų gydytoja otorinolaringologė Eglė Gradauskienė.

Alytiškis Eimantas yra iš tų vaikų, kurių tėvai surinko pinigų vienam klausos implantui. Tačiau, geram ir kokybiškam procesoriui pinigų nebeužteko. Eimanto mama Sandra pasakoja, jog nuo prasto klausos  procesoriaus jos sūnus tapo nervingas, hiperaktyvus, jį kankino siaubingi galvos skausmai ir nemiga, mat vaikas nuolat girdėjo triukšmą… Dabar šeima kovoja dėl to, kad nupirktų Eimantui tokį procesorių, su kuriuo judrus berniukas galėtų laisvai bėgioti, žaisti.

 

„Išsipildymo akcija 2008“ kviečia padėti Benui ir Eimantui. Du vaikai, sulaukę jūsų pagalbos, galės daryti tai, apie ką svajoja jų mamos – ims kalbėti. Padėkime vaikams pažinti žodžio skonį...

Kiekvieno iš mūsų auka gali padėti Benui ir Eimantui užaugti pilnaverčiais visuomenės nariais. Nelikime abejingi jų bėdoms.