• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kodėl studentai perka akademinius darbus?

Autorius: Balsas.lt
2011-04-13 17:00:00

Kodėl studentai perka akademinius darbus?
123rf.com

Pavasarį baigiamųjų kursų studentai retai mėgaujasi saulute ir kitais malonumais, mat dauguma jų būna įnikę į baigiamųjų darbų rašymą. Ilgos valandos prie kompiuterio, nesuskaičiuojama daugybė kavos puodelių ir nuolat ramybės neduodantis klausimas, ar einama teisingu keliu, ar pavyks atiduoti darbą iki nustatytos datos.

Žinoma, yra ir kita studentų grupė, kurie jaudinasi kur kas mažiau, nes akademinio darbo rašymas būna susijęs ir su auditu banko sąskaitoje: niekam ne paslaptis, kad kai kurie studentai, užuot vargę ir patys rašę baigiamąjį darbą, jį tiesiog užsako investuodami tam tikrą sumą. Kitaip tariant – darbas yra perkamas.

Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokios priežastys dažniausiai paskatina studentus pirkti baigiamuosius darbus.

Pavasarį prekyba suintensyvėja

Į klausimą, ar teko girdėti apie atvejus, kad studentai kartais, užuot patys rašę darbus, paprasčiausiai juos nusiperka, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) vadovė Ieva Dičmonaitė atsakė: „Žinoma, apie tokius atvejus girdėti teko, apie tai daug kalbama aukštosiose mokyklose ir tarp pačių studentų. Šį klausimą kelia ir pačių aukštųjų mokyklų studentų atstovybės, nes tai aktuali problema.“

LSAS vadovės teigimu, egzistuoja tam tikras sezoniškumas – pavasarį prekyba akademiniais darbais suintensyvėja.

Apie tai, kas dažniausiai paskatina studentus ieškoti, kur galėtų nusipirkti akademinį rašto darbą, pašnekovė sakė: „Dažniausiai šį variantą renkasi dirbantys studentai, kurie neskiria pakankamai laiko ir dėmesio studijomis, tad pirkimas jiems atrodo lengvesnis kelias. Studentai ieško pirkti rašto darbų tuomet, kai dėstytojai duoda tokias užduotis, kurios neugdo studentų gebėjimų: kokios informacijos rinkimas ir sisteminimas ar pan. Jei studentas nemato to darbo rašymo prasmės, tuomet ieško būdų, kaip tokią užduotį „atlikti“.

Darbą nusiperka, bet žinių – ne

Pašnekovės teigimu, jei studentas nepasitiki savimi ir mano, kad nesugebės apipavidalinti rašto darbo, jis visuomet pagalbos gali kreiptis į dėstytoją: „Neteko girdėti apie tokius atvejus, kad dėstytojas studentui atsisakė padėti. Žinoma, daug dalykų priklauso nuo paties studentų požiūrio ir, jei žmogus mano, kad nepasitikėjimas savimi yra pakankamai svari priežastis, kad jis šį darbą pirktų, o ne rašytų pats – tuomet darbą perka“, – kalbėjo LSAS vadovė.

I. Dičmonaitės teigimu, akademinių darbų pirkimas yra labai aktuali problema ir būtina su ja kovoti kuo efetyviau, nes nusipirkęs darbą studentas neįgija tam tikrų gebėjimų, o jo specialybės žinios nėra tokio paties lygio, kaip to studento, kuris viską rašė sąžiningai pats.

Yla iš maišo lenda per gynimą

Apie tai, ar pasitaiko atvejų, kad studentai pateikia ne pačių parašytus, o nupirktus darbus, Vilniaus universiteto Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro direktorė Marija Stankienė sakė: „Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti negalima, įtartinų atvejų būna, bet tai įrodyti sunku.“

Paklausta, kas išduoda, kad studentas galimai darbą rašė ne pats, pašnekovė sakė: „Dažniausiai įtarimų sukelia studento kompetencija, kurią jis demonstruoja tą darbą gindamas. Matosi, kad darbas būna vieno lygio, o jį ginančio studento žinios – kito. Darbas yra rašomas ne taip, kad pateikus užsakymą jis tiesiog parašomas, paprastai vyksta konsultacijos su vadovu, gaunamos pastabos, kurios vėliau atiduodamos tikrajam darbo autoriui. Kartais žmogus konsultacijos metu linksi galva, kad viską supranta, bet ką gali žinoti tuomet, o viskas kur kas aiškiau per baigiamųjų darbų gynimus.“

„Autoriai“ nesigaudo puslapiuose

Į klausimą, ar tiesa, kad tokiais atvejais studentai atneša kur kas geresnius darbus nei yra vertos jų pačių žinios, pašnekovė atsakė: „Jeigu darbas pirktas – taip. Matosi pati darbo kokybė. Žinoma, jeigu žmogus puikiai supranta, apie ką yra darbas ir jį puikiai gina, tuomet negalima nuspėti, ar šis darbas yra jo, ar nupirktas. Darbo gynimui skiriamas ribotas laikas ir, jei kyla įtarimų, nelabai spėjama patikrinti paties studento kompetencijos.“

Anot pašnekovės, jaudulys gynimo metu taip pat daro savo, bet jei darbo „autorius“ net nežino, kas kuriame jo darbo puslapyje yra rašoma, tai atrodo įtartinai: „Jei gynimo metu studento paklausi tokių dalykų, kuriuos jis tikrai turėtų žinoti gindamas tokį darbą, o jis „plaukioja“, tuomet kyla įtarimų. Bet kiek galima sumažinti pažymį už gynimą, kai ginamas puikiai parašytas darbas?“

Pašnekovės teigimu, pasitaiko atvejų, kai studentai darbų neapsigina, bet tai dažniausiai pasitaiko dėl to, kad jų parašyti rašto darbai yra per silpni.

Perka, nes nori diplomo

Apie tai, kokios priežastys studentus paskatina pirkti darbus, pašnekovė sakė: „Pirkti baigiamuosius darbus studentus skatina noras gauti diplomą minimaliomis sąnaudomis. Žmonės, kurie dirba, neskiria studijoms tiek laiko, kiek galėtų skirti. Jei žmogus nedirba, o tik studijuoja, dažniausiai neturi tokių išteklių, kad galėtų tą darbą pirkti. Kitas dalykas – tokie studijų darbai, kaip referatai: jeigu studentas užkraunamas ir kasdien turi rašyti po referatą, tai jis fiziškai to padaryti nepajėgia, bet šiuo metu ši problema sprendžiama.“

M. Stankienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis problemos gali būti susijusi su tuo, kad dėstytojai neskiria pakankamai laiko darbų tikrinimui ir tai žinodami studentai per daug nesistengia. „Vilniaus universitete puikiai veikia baigiamųjų darbų plagiato patikros sitema, netrukus bus baigta diegti dar viena plagiato patikros sitema kitiems rašto darbams, tad šviesa tunelio tikrai matyti.“

Pasak specialistės, galimi darbų pirkimo atvejai, kai studentui nesiseka reikšti savo mintis raštu ar susiduriama su kitomis psichologinio pobūdžio problemomis, bet šios priežastys itin retos: „Negalima sakyti, kad rašto darbo rašymas studentui tiesiog užkraunamas ir jis turi kapanotis savo jėgomis: tam tikri adademinio rašymo gebėjimai paprastai ugdomi studijų įvade, jeigu žmogus mokomas tam tikros akademinio rašymo kultūros, tai šį tą ir išmoksta. Baigiamieji darbai – nėra darbai, kuriuos žmonės padaro per metus: bakalauro pakopos studentai rašo kursinius, magistro pakopos studentai – semestrinius darbus. Tai nuosekli veikla, kuri leidžia įgyti tam tikrų akademinio rašymo įgūdžių.“

Pašnekovės teigimu, labai svarbus darbo vadovo ir studento bendradarbiavimas bei nuoseklios konsultacijos.

Pasitikėjimą savimi lemia darbas

Dažnai studentai savo akademinių darbų rašymo nesklandumus teisina įvairiomis psichologinėmis problemomis: nepasitikėjimu savimi, stresu, apatija. Psichologė Ramunė Dobrovolskienė, paklausta, kiek darbo sėkmei arba pačiam rašymo procesui turi įtakos pasitikėjimas savimi, sakė:
„Akademinio darbo rašymo procesui turi įtakos visų pirma darbas, tai yra rašymo procesas, tik po to – pasitikėjimas savimi ir sėkmė. Jei žmogus nedaro darbo, nei sėkmė, nei pasitikėjimas savimi nepadės. Pasitikėjimas savimi yra žinia, kad darbą atlieku teisingai. Jei žmogus domisi pasirinkta tema, ieško informacijos, konsultuojasi su draugais, dėstytojais, gauna palaikymą ir pozityvų vertinimą, yra ir pasitikėjimas.“

Specialistės teigimu, sėkmė darbe irgi turi šiokią tokią rolę: informacijos prieinamumas ir gausa, pozityviai nusiteikęs darbo vadovas, palankios praktinio darbo sąlygos. „Sėkmė – tai darbo sąlygos, kurių pats rašantysis negali paveikti. Visa kita – valia, motyvacija ir darbas".

Paklausta, kodėl kartais atsiranda tam tikras neprisivertimas rašyti – darbas atidėliojimas, jaučiama apatija, spacialistė sakė: „Atidėliojimas ir apatija nėra savaiminiai dalykai. Tai žmogaus asmeninis pasirinkimas. Svarbu, kokia tvarka studentas susidėlioja veiklos prioritetus. Jei tai, pavyzdžiui, pamiegoti, pavalgyti, pasimatyti su draugais, pasėdėti prie televizoriaus ir kompiuterio, gal – užsidirbti, tai mokslai stovės vietoje. Labai svarbu nusistatyti ir įsisąmoninti atitinkamo amžiaus tarpsnio prioritetus. Jei žmogus 4 metus skiria mokymuisi, moka už šią paslaugą, prioritetas turėtų būti mokslai. Jei ne – tai kam investuoti pinigus ir laiką? Tada geriau rinktis darbą, o mokslo siekį atidėti vėlesniam laikui, kai tam subręs. Taip pat svarbu atsakyti sau į klausimą, ką perku: diplomą ar žinias ir darbo kompetenciją. Perkantiems diplomą galiu pasakyti, kad už žinias ir kompetenciją vistiek reikės susimokėti, jei norėsite dirbti. Tik forma gali būti ne tik piniginė, o ir nusivylimas, kai negausite norimo darbo, nesėkmės karjeroje ir panašiai.“

Apie tai, kodėl kartais žmonės dėl nemokėjimo planuoti laiko panikuoja ir kokių klaidų dažniausiai daro, kai apima panika, psichologė sakė: „Visais laikais studentui pritrūkdavo vienos nakties pasiruošti egzaminui ar parašyti darbą. Paskutinės dienos ir naktys mokantis ar intensyviai dirbant nuvargina, išsekina psichologiškai. Tada ir kyla pyktis dėl nesėkmių, nepasitikėjimas savimi, nes žmogus žino, kad jei neskubėtų, darbą atliktų geriau. Žino, o tai įrodyti laiko jau nėra. Tada - panika: noriu pasirodyti geriau, o laiko tam nėra.“

Planuoti ir daryti – skirtingi dalykai

Į klausimą, kokių klaidų dažniausiai daro į paniką puolę studentai, R. Dobrovolskienė atsakė: „Klaidos gali būti įvairiausios, nes, kai žmonės skuba, priklausomai nuo streso, panikos lygmens ir asmeninių savybių, skirtingai reaguoja. Vieni – stengiasi susiplanuoti likusį laiką, daug dirba, mažai miega ir valgo, prašo pagalbos draugų ir artimųjų. Kiti – krenta į lovą, žiūri į lubas ir nieko nedaro, laukia stebuklo ar pasaulio pabaigos. Treti – ieško, kur gauti nusirašyti ar kad kas parašytų, jei turi pinigų – perka. Tačiau klaidingai manoma, kad darbus perka tie, kurie nespėja jų parašyti. Dažnai problema – ne laiko stoka, o tai, kad žmogus visą laiką galvojo apie šį variantą, netgi planavo ir domėjosi, kaip tai padaryti. Tik, galbūt, niekam to nesakė“, – kalbėjo psichologė.

Į klausimą, kaip galima padėti sau, kai yra kyla sunkumų dėl dėmesio sukaupimo, spacialistė sakė:
„Dėmesys, kaip ir atmintis, yra treniruojami. Kuo vėliau žmogus tai supranta, tuo jam pačiam sunkiau. Mokytis irgi reikia mokytis. Jei jau žmogus mokosi profesijos, tikėtina, kad ją jis pasirinko dėl to, kad nori dirbti tą darbą. Jei nori dirbti darbą – vadinasi turi tikslą – įgyti profesiją. Jau vien tai turėtų būti motyvas susikaupti ir dirbti. Dar svarbu, kad aplinka būtų motyvuojanti mokytis ar rašyti darbą.

Psichologės teigimu, jei sunku susikaupti namuose ar bendrabutyje, galima eiti į biblioteką ar skaityklą. Kai aplinkui darbinė atmosfera ir pačiam įkvėpimas ateina dirbti. „Jei studentas priverčia save pradėti rašyti, dažniausiai darbas vyksta ir toliau. Ne veltui sakoma, „gera pradžia – pusė darbo“. Šiandien mes jau turime balandžio pradžią. Tad, tikėtina, daugelio bakalauro ar magistro darbai jau turėtų būti link pabaigos. Jei ne – pats laikas startui: susiskaičiuoti valandas iki darbo pridavimo, pasiliekant 3 dienų rezervą redagavimui ir taisymui. Kartu šios trys dienos mažins įtampą ir neleis kilti panikai. Susidėliokite darbą etapais: mėnesiui, savaitei, dienai. Apgalvokite, ar pirma rašysite teorinę, paskui praktinę dalį, ar, rašant darbą, jas kaitaliosite.

Su savimi nuolat turėkite užrašų knygelę ir rašiklį: geros mintys visada ateina netikėtai. Svarbu jas užsirašyti, kad nepamirštumėte. Kontaktuokite su darbo vadovu, nepraleidinėkite konsultacijų, laikykitės susitarimų. Svarbiausia, neleiskite sau nesilaikyti susidaryto darbo grafiko
terminų, kad ir kokia būtų pagunda. Kai neleisite sau blaškytis, tai ir nesiblaškysite. O kai nesiblaškysite, būsite dėmesingi.“

Svarbu mityba ir poilsis

Pasak specialistės, intensyviai dirbant protinį darbą, svarbu sveika mityba ir poilsis, tad planuojant laiką reiktų atsižvelgti į tai, kad rekomenduojama miegoti mažiausiai 6 valandas per parą ir pora pusvalandžių per dieną būtina skirti sportui ir pasivaikščiojimui lauke. Miegas ir grynas oras padeda palaikyti žvalumą.

Apie tai, kokie požymiai rodo, kad reiktų pagalbos kreiptis į specialistą, pašnekovė sakė: „Jei neseniai patyrėte krizinį išgyvenimą: netektį, psichologinę ar fizinę traumą, jaučiatės išsekę dėl nemigos, ligos ar priklausomybės, gali būti, kad mobilizuoti jėgų gali nepavykti. Galite nusistatyti terminus ir pabandyti, tuo pačiu konsultuojantis su psichologu, lankant psichologinę ar saviugdos grupę. Kartais darbas veikia kaip terapija ir vaistai. Tačiau jei darbas neveikia kaip terapija, o dar labiau gramzdina į krizę ar ligą, pasitarę su specialistu, leiskite sau priimti sprendimą imti akademines atostogas. Geriau oriai atidėti darbą, negu karštligiškai dar labiau save žlugdyti.“
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus