• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Trumpa galvosūkių istorija

Autorius: Rolanda Strimulienė, Vakaro žinios
2010-05-19 17:00:00

Trumpa galvosūkių istorija
jupiterimages.com nuotr.

Kas išrado kryžiažodį? Kas yra palindromas? Kodėl visas pasaulis sprendžia sudoku?

Yra septyni namai, kiekviename gyvena septynios katės. Kiekviena katė suėda septynias peles, kurių kiekviena suėda septynias rugių varpas. Kiekvienoje varpoje yra septynios sėklos. Kiek iš viso yra objektų? (Atsakymas - 19 607.) Tai seniausias pasaulyje galvosūkis. Egiptologas Aleksandras Henris Rindas aptiko jį 1858 metais egiptiečių papiruse. Papirusas datuojamas 1650 m. pr. Kr. Toks galvosūkis mūsų laikais - vieni juokai. Mūsų laikų galvosūkis turi turėti bent jau dvigubą dugną - šifrą ar perkeltinę prasmę. Tuo skiriasi klasikinės literatūrinės mįslės, kurios pasiekė mus dar iš senovės Graikijos laikų. Jose galybė metaforų ir šiandien tik maža jų dalis suvokiama neišmanančiam žmogui.

Viskas sukasi aplink žmogų

Pavyzdžiui, garsioji sfinkso mįslė: “Koks žvėris rytą vaikšto keturiomis kojomis, o vakare trimis?” Pirmasis ją įminė Edipas. Kas jos šiandien negali įminti, turėtų paklausyti Nobelio premijos laureato Andrė Gido patarimo: “Kad ir ko manęs paklaustų sfinksas, visada jam atsakyčiau: “Žmogus”, nes visos mįslės sukasi apie žmogų.”

Literatūrinės mįslės atspindi įvairias epochas, tačiau jas ypač mėgo vokiečių klasikai. Tiek Gėtė, tiek Šileris įpindavo jų į savo kūrybą. Pavyzdžiui, Šilerio dramoje “Turandot” kunigaikštis Kalafas privalo atsakyti į tris Kinijos princesės klausimus. Atsakymus galima rasti visuose Šilerio kūrinių leidimuose. O norėdamas, kad jo žmona kelis kartus pažiūrėtų jo pjesę, Šileris po premjeros 1802 metų sausio 30 dieną kelis sykius keitė klausimus.

Šiuolaikiniam žmogui senieji galvosūkiai pernelyg lyriški, juose nerasi mūsų laikams būdingo šalto blaivumo. Tačiau šiuolaikiniai galvosūkiai turi tam tikrą schemą, pagal kurią kuriami vis nauji. Tokių elementų turėjo rebusai - iš paveikslėlių sudarytos mįslės, kurios buvo itin populiarios XVIII ir XIX amžiuje. Tie meniški piešinėliai, kuriuos tik iš tolo primena šių laikų galvosūkių knygelėse spausdinami rebusai. Visa rebusų gudrybė pagrįsta tuo, kad išmoningas slaptažodis padalijamas į atskiras dalis, o šios užšifruojamos paveikslėliuose. Tačiau egzistuoja tam tikros taisyklės, pavyzdžiui, kablelis prieš ar po tam tikro žodžio reiškia, kad vieną iš raidžių reikia išbraukti. Iš rebusų yra kilę tikrų meno kūrinių, kuriuos dabar net sunku iššifruoti.

Nuo tada, kai pradėjo rašyti raidėmis, žmonės ėmė jomis žaisti. Pavyzdžiui, naudotos anagramos - sukeitus raides vietomis gaunamas naujas žodis. Šiandien anagramų galima rasti vizitinėse kortelėse. Pavyzdžiui, parašomas vardas ir pavardė “Katrin Eicht”, iš kurios reikia atspėti, kokia tos moters profesija. Pasirodo, architektė (vok. “architektin”). Dabar tai visai banalu, tačiau anksčiau anagramos buvo laikomos stebuklingomis ar mistinėmis. Yra toks neautentiškas šaltinis, kuriame rašoma, jog Poncijus Pilotas paklausė Jėzaus: “Quid est veritas?” (“Kas yra teisybė?”). O Jėzus jam atsakęs anagrama: “Est vir qui adest” (“Žmogus, kuris stovi prieš tave”). Tai nelabai tikėtina vien todėl, kad jie greičiausiai kalbėjo aramėjų ar graikų kalba, bet ne lotynų.

Jau graikai suprato, kad raides galima dėlioti ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai, ir kad žodžiai susikerta. Garsiausias antikinis stebuklingas kvadratas yra lotyniškas kvadratas Sator. Jį sudaro penki žodžiai, parašyti horizontaliai, ir penki, parašyti vertikaliai. Tai palindromo pavyzdys, kai žodžiai išlieka tie patys, nesvarbu, iš kurio galo skaitysi. Visa formulė skamba taip: “Sator arepo tenet opera rotas.” Tik niekas dorai nežino, ką tie žodžiai reiškia. Bandyta aiškinti įvairiai. Viena iš versijų: “Arepas, sėjėjas (sator) sulaiko (tenet) ratus (rotas) savo darbu (opera).” O vardas Arepas - greičiausiai išgalvotas žodis. Šis kvadratas buvo rastas ant sugriautos Pompėjos sienos. Šis kvadratas greičiausiai nebuvo galvosūkis, tik kažkoks stebuklingas simbolis.

Jeigu nesilaikytume reikalavimo, kad žodžiai, sudarantys kvadratą, turi susidėlioti į palindromą, stebuklingi kvadratai taptų paprastesni. 3x3 žodžių kvadratą gali sugalvoti ir vaikas, o sudėtingumas auga kartu su kvadratėlių skaičiumi. Buvo apskaičiuota, kad iš 250 žodžių, susidedančių iš penkių raidžių, yra 50 procentų tikimybė sukurti 5x5 žodžių stebuklingą kvadratą. Norint sukurti 9x9 žodžių kvadratą, reikia 60 tūkstančių žodžių, o tokį žodžių skaičių galima rasti tik didžiausiuose konkrečios kalbos žodynuose. Paskui sudėtingumo laipsnis dar didėja: 2002 metais po 80 metų trukusių ieškojimų buvo išspausdintas 10x10 žodžių stebuklingas kvadratas anglų kalba. O daugelio jame esančių žodžių nežino net žmonės, kuriems anglų kalba yra gimtoji.

Kuo mažiau raidžių, tuo geriau

1913 metais kažkam dingtelėjo atsisakyti sąlygos, kad vertikaliai ir horizontaliai parašyti žodžiai turi skambėti taip pat. Be to, “The New York World” redaktorius Arturas Vainas kvadratą pakeitė į rombą, kurio viduryje paliko keletą tuščių langelių. Šitaip gimė pirmasis pasaulyje kryžiažodis (tada jis dar buvo vadinamas “word-cross”, o ne “crossword”, kaip dabar). Jame reikėjo atspėti 31 žodį. Vienas žodis “fun” buvo įrašytas. A.Vaino amžininkai mielai ėmėsi šio galvosūkio. Visa bėda, kad A.Vainas nepatentavo savo išradimo.

Kryžiažodis iki šiol lieka galvosūkių karalius. Jis genialus tuo, kad jo nesudėtingos taisyklės leidžia sukurti nesuskaičiuojamą daugybę įvairių sudėtingų galvosūkių. JAV net vyksta kryžiažodžių sprendimo čempionatai.

Nepaprasto populiarumo Jungtinėse Valstijose kryžiažodžiai sulaukė, kai 1924 metais pasirodė pirmosios knygelės su kryžiažodžiais. Tada prasidėjo tikras pamišimas dėl kryžiažodžių. Traukiniuose kabodavo žodynai, buvo kuriami drabužiai ir kaklaraiščiai su kryžiažodžių raštais. Netrukus imta garsiai kalbėti apie žalą ekonomikai, kurią daro net darbo vietose prie kryžiažodžių palinkę darbuotojai. 1925 metais ši banga atsirito iki Vokietijos - tada “Berliner Illustrierte” išspausdino pirmą kryžiažodį.

Iš langelių išsidėstymo galima nustatyti, iš kur kilęs kryžiažodis: amerikietiški beveik visada būna kvadratiniai, juodi langeliai simetriški ir jų visame kryžiažodyje būna daugiausia 30 procentų. Kiekviename baltame langelyje susikerta daugiausia du žodžiai. Žodžiai iš dviejų raidžių draudžiami. Angliškuose kryžiažodžiuose yra daug juodų langelių, daug raidžių priklauso tik vienam žodžiui. Tai palengvina autorių darbą, tačiau spręsti juos sunkiau. Japoniški kryžiažodžiai yra mažesni, o viename langelyje telpa vienas skiemuo.

Svarbu tai, kaip formuluojami klausimai. Masiniai kryžiažodžiai, kurie kuriami kompiuteriu, dažniausiai atitinka “kryžiažodines” žinias. Vargu ar ne itin žinoma graikų deivė Eosė patektų į kryžiažodį tik todėl, kad žodis susideda iš keturių raidžių. Tačiau iš tikrųjų gerų ir garsių kryžiažodžių klausimai anaiptol nėra lėkšti ir atsitiktiniai. “New York Times” dirbantis Vilas Šorcas 14 metų rūpinasi, kad kryžiažodžių klausimai būtų panašaus stiliaus, kuris atitiktų laikraščio standartus (jokių nešvankybių, jokio sekso!), o pirmiausia - kad būtų atitinkamo lygio. “Times” skaitytojai žino, kad pirmadieniais kryžiažodžiai būna lengvi, tačiau kasdien darosi vis sudėtingesni iki pat šeštadienio.

Ištikimi gerbėjai

Šveicarijoje ilgai buvo tik paprasti kryžiažodžiai. 1973 metais vienos redakcijos asistentė Margret Melert sudarė pirmą “sudėtingą” kryžiažodį. Skaitytojai ir bendradarbiai ją už tai kritikavo - kryžiažodis jiems pasirodė neišsprendžiamas. O juk kryžiažodžių mėgėjai yra idealūs laikraščių klientai, nes nežinia, koks procentas skaitytojų nusiperka ir iškart išmeta visą laikraštį, išskyrus savo mėgstamą kryžiažodį. Tačiau “New York Times” nutiko taip, kad per 50 tūkstančių interneto skaitytojų užsiprenumeravo kryžiažodį ir mokėjo 40 dolerių per metus.

Kryžiažodžių aistruoliai visada ištikimi ir būna nepatenkinti tik tada, kai aptinka klaidą. Tada užplūsta laiškai. Kaip praėjusiais metais, kai “Die Zeit” supainiojo langelius. “Sekretorės, registratorės ir net naktiniai sargai kartu su manimi kiaurą dieną ramino skambinančius ir rašančius skaitytojus”, - sako redaktorius Volfgangas Lechneris. Amerikiečių žurnalistas Markas Romanas, pats kryžiažodžių mėgėjas, mano, kad juos privalomai turėtų spręsti karinių ir diplomatinių mokyklų studentai. “Joks valstybės vadovas, - rašo savo knygoje “Cerossworld” (Per pasaulį), - net nepagalvotų apie tai, kad galima paskelbti karą valstybei, kurioje gyvena jo mėgstamas kryžiažodžių autorius.”

Karo metais buvo atvejis, kai kryžiažodžių kūrėjas buvo įtariamas dalyvavimu karo veiksmuose. 1944 metais sąjungininkai planavo įsiveržimą į Normandiją. Tai buvo slapta operacija, kurios detalės buvo įslaptintos naudojantis įvairiais kriptonimais. Iš tikrųjų žodžiai pasirodydavo “The Daily Telegraph” kryžiažodžiuose savaitę prieš invaziją. Pirma tai buvo UTH ir OMAHA - kriptonimai, reiškiantys paplūdimius, kuriuose turėjo būti dislokuoti daliniai. Paskui MULBERRY - laikinas uostas Lamanše. O rugpjūčio 2 dieną, likus keturioms dienoms iki įsiveržimo, pasirodė visos operacijos kriptonimas: OVERLORD. Kryžiažodžių autorius mokytojas Leonardas Deivas buvo suimtas ir apklaustas. Jis saikstėsi, jog tai grynas sutapimas.

Kryžiažodis yra XX amžiaus kūdikis, tačiau dabar jam lemta išnykti. “Jaunoji karta nesidomi intelektualiomis pramogomis, - teigia psichologas Joachimas Funkė. - Jai maloniau leisti laiką prie kompiuterio.” Tad nieko nuostabaus, kad XXI amžiuje kryžiažodžiai užleido vietą sudoku, kuris iš esmės nėra galvosūkis. Viena reikšmė čia nėra nupasakojama pasitelkiant kitą. Sudoku - tai gryna logika. Langeliai su skaičiais dėliojami kompiuteriu ir kompiuteris, be abejo, galėtų greičiau išspręsti šiuos galvosūkius nei žmogus.

Kryžiažodžius ir sudoku sieja viena: abiem atvejais reikia užpildyti tuščius langelius.
 
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus