Kadangi vasara labai netoli, reikšmingų kainų pasikeitimų, lyginant su dabartine padėtimi, neturėtų būti. Paprastai vasaromis šiek tiek sulėtėja būstų pardavimas, tačiau suaktyvėja nuomos rinka. Todėl pardavimo kainos artimiausiais mėnesiais greičiausiai nekis (tiesa, jos didėjo paskutinius keletą mėnesius iš eilės, tačiau pokytis buvo nežymus).
Tuo tarpu nuomos kainos dėl sezoniškumo ir pakankamai žemo dabartinio jų lygio, gali padidėti. Reikėtų paminėti ir tai, kad padidėjimas labiausiai tikėtinas ekonominio ir vidutinio lygio būstų segmente. Prabangus turtas „nemėgsta“ bendrų taisyklių, todėl šio turto nuomos kainos keistis neturėtų, tačiau pasirinkimas per ateinančius keletą mėnesių sumažės.

Siūlyčiau pasiskambinti mums tiesiogiai ir konkrečiau įsivardinti Jūsų ir mūsų lūkesčius bei galimybes.

Jeigu butą jau esate išsirinkusi, didžioji darbo dalis padaryta.
Dabar galėtų būti pasirašoma Preliminari sutartis, po kurios sumokamas avansas. Paprastai jis sudaro 5-10 proc. nuo visos perkamo turto kainos.
Preliminari sutartis reikalinga tuo atveju, jeigu Pardavėjui reikia laiko gauti reikiamus dokumentus, ir Šalys, t.y. Jūs ir Pardavėjas, norite užfiksuoti esminius susitartus dalykus: perkamo buto kainą, laikotarpį, per kurį ketinate sudaryti Pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakomybes, jeigu kuri nors Šalis atsisakys sudaryti Pagrindinę sutartį.
Paprastai Pagrindinė sutartis sudaroma per 2 sav.-2 mėn. po Preliminarios sutarties pasirašymo, nebent yra tam tikrų aplinkybių, dėl kurių laikotarpis yra ilgesnis.

Po Preliminarios sutarties sudarymo Pardavėjas turi surinkti ir sandorį tvirtinsiančiam Notaro biurui patekti:
- banko Leidimą turtą parduoti, jeigu turtas šiuo metu yra įkeistas;
- Teismo leidimą, jeigu Pardavėjas turi nepilnamečių vaikų, o parduodamas turtas yra šeimos turtas;
- Raštą iš namo, kuriame yra parduodamas butas, gyventojų Bendrijos, kad nėra įsiskolinimų;
- kt reikiamus dokumentus.

Jeigu Pardavėjas visus sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus jau turi, ir yra kaip ir Jūs pasiruošęs sudaryti Pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, sandoris iškart gali būti sudaromas pasirinktame Notaro biure. Jums tereikia turėti asmens dokumentą ir pinigų sumą (sąskaitoje), kuri mokama už perkamą butą. Notaras užsakys reikalingas Pažymas ir paruoš pačią Sutartį.
Atsiskaitymas už butą vyks tokia tvarka, kokią Jūs sutarsite su Pardavėju ir nurodysite pirkimo-pardavimo sutartyje, pvz., visa suma sumokama Pagrindinės sutarties sudarymo dieną ar per 2-10 d.d. po Sutarties sudarymo, ar pan.
Taigi bijoti tikrai nėra ko. Kas bus neaišku, klauskite ir Notaro, kuris ruoš pirkimo-pardavimo Sutartį. Kuo mažiau klaustukų, tuo tvirčiau jausitės.
Sėkmės.

Investavimo krypčių yra daugybė. Nekilnojamas turtas - tik viena iš jų. O loftai yra tik nedidelė dalis gyvenamojo nekilnojamojo turto segmento. Todėl vienareikšmiškai atsakyti "taip" arba "ne" būtų paprasčiausiai neteisinga.
Jeigu klausimą susiaurintume iki dilemos: loftas ar daugiau-mažiau standartinis būstas, tai sakyčiau, kad “loftų era” Lietuvoje yra prasidėjusi, tačiau tikrai nepasiekusi apogėjaus. Todėl toks (pavadinkim jį) pereinamasis laikotarpis galėtų būti tinkamas investavimui.
Buvusių gamyklų ar loftų pastatai dažniausiai yra patogiose miesto vietose, kur gerai išvystyta infrastruktūra, visas pastatas kompleksiškai rekonstruojamas, o perkant pasirinktą loftą (vienetą) turite neribotas galimybes vidaus interjerui.
Be abejo, yra ir kita šios investicijos pusė. Loftas yra labai specifinis būstas. Nebūtina būti bohemiško gyvenimo propaguotoju, kad gerai jaustumeisi tokioje erdvėje, tačiau buvęs gamyklos pastatas su išlikusiais ar išsaugotais architektūriniais, konstrukciniais ankstesnės pastato paskirties fragmentais, patiks ne kiekvienam.
Mano patarimas būtų tiesiog nedaryti skubotų sprendimų ir investuoti protingai. O jeigu renkatės būstą sau ir vertinate jo atsiperkamumą bei likvidumą, tai loftai galėtų būti teisingas sprendimas, tik atsakykite sau į du klausimus: ar loftas man tinka ir ar kaina, kurią moku už jį dabar, yra teisinga.
Sėkmės.

Būtų netikslu lyginti sumas, kurios buvo išleidžiamos visuotinio optimizmo laikais (iki sunkmečio) su sumomis, išleistomis 2008-2010 metais. Todėl, mano nuomone, tikresnę vertę turi paskutinieji / „šviežiausi” sandoriai.
Virš 10 mln. sumos (litais) už gyvenamąjį namą, kaip ir gerokai virš klasikine tapusios 12‘000 Lt/kv.m sumos už būstą Senamiestyje sunkmečio laikotarpiu buvo tikrai geras pasiekimas (žinoma, dar reikėtų apibūdinti būsto įrengimo lygį, kad aiškiau suprastume kainos ir kokybės santykį, tačiau nenorėčiau to per daug smulkiai detalizuoti).
Tiesa, nereikėtų galvoti, kad tokias sumas išleidę pirkėjai apsikvailino. Jie puikiai suvokė, kad perka išskirtinį turtą, kurio, jeigu ne sunkmetis, rinkoje greičiausiai ir nebūtų. Sprendimai, manau, buvo apgalvoti, o ir išleistos sumos adekvačios perkamam turtui.

Nemažai užmiesčio namų gyvenviečių įsikūrę prie miškelių, vandens telkinių ar tiesiog “saugiu” atstumu nuo intensyvaus eismo pagrindinių kelių.
Gyvenimo kokybė tokiose gyvenvietėse atitinka daugumos jų gyventojų lūkesčius: nuosavas kiemas, švarus oras, žaidimų aikštelės vaikams, poilsio zonos, saugumas ir pan. Tačiau silpnoji tokių gyvenviečių pusė yra menkas infrastruktūros išvystymas.
Jeigu tenka riedėti žvyruoti keliu, kuris naujai nutiestas iki gyvenvietės, gali būti, kad pačios gyvenvietės statybos yra sustojusios, ir statytojai nevykdo savo įsipareigojimų (pardavimai vyksta lėtai, bankas atsargiai kredituoja sekančius gyvenvietės statybos etapus, todėl kelio asfaltavimui paprasčiausiai neskiriama lėšų). Kita priežastis – toks kelias niekada ir nebuvo planuotas asfaltuoti. Todėl patarčiau kreiptis į atitinkamo miesto ar rajono savivaldybę ir būtinai išsiaiškinti, ar konkretus kelias/kelio atkarpa yra vietinės reikšmės viešasis kelias (gatvė), nuosavybės teise priklausantis savivaldybei, ir ar numatytas jo asfaltavimas.