Alergija

"Gamma" nuotr.

Alergija – tai nenormali organizmo imuninės sistemos reakcija į svetimą medžiagą. Alergenai – tai dalelės, kurios sukelia alergines reakcijas.

Kas tai yra alerginė reakcija?

Alerginės reakcijos kyla sąveikaujant trims veiksniams:

• Alergenams (žiedadulkės, pelėsiai, dulkių erkutės, maisto produktai, lateksas, naminių gyvuliukų pleiskanos ir kt.).
• Putliosioms ląstelėms. Daugiausiai šių ląstelių yra jungiamajame audinyje (odoje, liežuvyje, nosies, viršutinių kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto gleivinėje, plaučių audinyje).
• Imunoglobulinui E (IgE). Tai antikūnas, kurį imuninė sistema susintetina atpažindama specifinius "įsibrovėlius". IgE dengia putliųjų ląstelių paviršių.

Kai į alergiją linkęs asmuo pirmą kartą susiduria su alergenu (pavyzdžiui, žiedadulkėmis), organizme pasigamina didelis IgE kiekis. Susidūrus su alergenu antrą kartą, iš putliųjų ląstelių, ant kurių yra specifinis IgE, atsipalaiduoja įvairios uždegimą sukeliančios medžiagos (histaminas ir kt.). Taigi atsiranda niežulys, bronchų spazmas, padidėja gleivinių sekrecija.

Jeigu alergenas yra ore, išsivystys alerginė akių, nosies, plaučių reakcija. Jeigu alergizuoja maisto produktai, alerginė reakcija atsiras virškinamajame trakte. Kartais uždegimo mediatorių atsipalaiduoja tiek, kad alerginė reakcija išplinta visame organizme: prasideda dilgėlinė, sumažėja kraujo spaudimas, ligonis netenka sąmonės. Ši gyvybei grėsminga būklė vadinama anafilaksiniu šoku.

Kas lemia polinkį į alergiją?

Kol kas dar nėra visiškai aišku, bet didelę įtaką turi paveldimumas, aplinkos veiksnių poveikis. Teigiama šeiminė "alerginė anamnezė" išsiaiškinama 2/3 – 3/4 sergančių vaikų. Jeigu alergija serga vienas iš tėvų, yra 30 – 50% tikimybė, kad ja sirgs ir vaikas. Jeigu alergiški abu tėvai, tikimybė padidėja iki 60 – 80%.