Dažnėjanti išsėtinė sklerozė kelia grėsmę jaunų žmonių darbingumui

Jupiterimages nuotr.

Vakar minint tarptautinę išsėtinės sklerozės dieną, Lietuvos medikai pabrėžė, jog ši liga yra vienas dažniausių neurologinių susirgimų, jauniems žmonėms sukeliančių negalią pačiame darbingumo pike.

Gydytojų teigimu, dažnai paralyžiumi pasibaigiančios išsėtinės sklerozės priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau ji dažniau pasitaiko Šiaurės ir Vakarų šalyse. Paprastai ši 20-40 metų žmonėms pasireiškianti liga vis dažniau paliečia paauglius ir net vaikus.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro direktoriaus prof. Valmanto Budrio, pačioje pradžioje šią ligą nėra lengva diagnozuoti, nes jos požymiai panašūs į kitų ligų ir pasireiškia atakomis, kurios dažniausiai praeina ir kartojasi skirtingais laiko periodais. Tuo tarpu negydoma liga progresuoja ir 90% procentų atvejų baigiasi sunkesne ar lengvesne negalia.

„Pirmieji išsėtinės sklerozės požymiai gali būti laikinas vienos akies regos sutrikimas, galūnių ar vienos kūno pusės nutirpimas, nusilpimas, koordinacijos sutrikimai. Šios atakos gali kartotis ir kartą per kelis metus, ir keletą kartą metuose. Po ligos atakų pažeistos funkcijos gali ir pilnai atsistatyti, tačiau dažnai pilnai nebeatsistato, gali sunkėti, dažnėti ir galiausiai baigtis negalia“,- sako prof. V. Budrys.

Kiekvieno ligonio simptomų kompleksas yra individualus – prie minėtų regėjimo, jutimo, motorinių ir pusiausvyros sutrikimų gali pasireikšti greitas nuovargis, nuotaikų kaita, depresija, pasunkėjęs mąstymas, neaiški kalba, šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai. Tiesa, V. Budrio teigimu, apie dešimtadaliui pacientų pasitaiko gerybinė ligos forma - funkcijos pilnai atsistato ir atakos nebesikartoja ar būna labai retos.

Pastebėję šiai ligai būdingus požymius žmonės turėtų nedelsti kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, nepaisant to, kad sutrikimai pilnai ar dalinai praėjo. Galutinai diagnozę patvirtina neurologas, objektyviai ištyręs ligonį, atlikęs magnetinio rezonanso bei kitus tyrimus, kurie parodo nervus apsaugančios medžiagos – mielino – irimo sukeltus pakitimus galvos smegenyse.