• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Epilepsija arba "dieviškoji" liga

Autorius: Ligita Šoliūnienė
2012-02-13 14:08:00

Epilepsija arba
Antrąjį vasario pirmadienį minima Europos epilepsijos diena. Apie šią, liaudiškai „nuomariu“ vadinamą, ligą buvo žinoma jau antikos laikais. Tuomet ji vadinta paslaptingais vardais: „šventoji ”, „dieviškoji” ar ,,dangiškoji“ liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais. Tai viena dažniausių neurologinių ligų. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių 4 000 — vaikai. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

„Epilepsija serga įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, - kad kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio tvirtina Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Birutė Dargienė. - Nors daugeliui ligonių pavyksta vaistais suvaldyti šią ligą, tačiau kai kuriems su neprognozuojamais priepuoliais tenka gyventi pastoviai.“ Kaip galėtumėm mes, šalia esantys, padėti tuo metu žmogui? Juk gyvybei grėsmę keliantis priepuolis gali netikėtai ištikti gatvėje, darbovietėje, mokykloje ar net pajūryje...

Epilepsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas. Priepuolį sukelti gali virusinės infekcijos, oro pokyčiai, stresas, miego ir poilsio trūkumas, karštis, alkoholis, ryški ir mirganti šviesa. Kad žmogų ištiko būtent epilepsijos priepuolis galime įtarti iš šių požymių: sąmonės praradimo, seilėtekio, kūno dalių ir veido traukulių, orientacijos sutrikimo, odos pokyčių (tampa lyg marmurinė). Jo metu gali sutrikti kalba, judesiai arba sąmonė, žmogus nereaguoja į supančią aplinką, o vėliau neatsimena tuo metu buvusių įvykių. Iš pradžių sutrinka kvėpavimas, iš burnos pasipila putos, kartais apsišlapinama. „Aplinkiniai turėtų žinoti ką daryti ištikus tokiai netikėtai situacijai. Svarbiausia neišsigąsti, nepanikuoti ir išlikti ramiems, - pataria gydytoja B. Dargienė. - Pasirūpinkite, kad ligonis nesusižeistų – pašalinkite aštrius bei dūžtančius daiktus ar perneškite jį į saugią vietą, ką nors padėdami po galva paguldykite jį ant šono, atlaisvinkite rūbus (ypač prie kaklo), stebėkite, kad neužspringtų liežuviu ir į burną nekiškite jokių daiktų. Atminkite, jog nereikia trukdyti traukuliams ir žmogų laikyti ar bandyti jį gaivinti. Priepuoliui aprimus nepalikite žmogaus vieno, kuo galite jam pagelbėkite.“

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus