Faktai ir mitai apie narkotikus

Vakar (birželio 26-ąją) buvo minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. 1987 metais šią dieną paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. 

Minint šią dieną aktyviai diskutuojama apie didėjančius narkotikų prekybos mastus, narkomanų amžiaus jaunėjimą. Nors neįmanoma visiškai išspręsti narkotinių medžiagų auginimo, gaminimo ir prekybos problemų, tačiau šeima, mokykla, Vyriausybė, kitos visuomeninės ir religinės organizacijos gali prisidėti prie narkomanų skaičiaus mažėjimo. 

„Narkotikai kelia labai rimtą grėsmę žmonių sveikatai, saugumui ir gerovei. Todėl visuomenė, ypač jaunimas, turi būti intensyviai šviečiami apie greitą pripratimą prie narkotinių medžiagų ir jų mirtiną poveikį žmogaus organizmui. „Apsaugoti“ – nereiškia auginti vaiką šiltnamio sąlygomis ir izoliuoti jį nuo realaus gyvenimo. Vaikai turi žinoti su kuo gali susidurti“ , - pasakojo Edita Semeškevičiūtė, Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistė. 

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras surinko dažniausius mitus ir faktus apie narkotikus ir jų paplitimą. 

Į narkotikus dažniausiai įjunka asocialių šeimų vaikai. NE. Ši nuomonė prasilenkia su tikrove. Jaunatviškas maištas, smalsumas, galimas malonumas, nenoras išsiskirti iš kompanijos gali pastūmėti pabandyti narkotikų bet ką, o gauti kvaišalų darosi vis lengviau. Todėl narkotikus pradeda vartoti vaikai iš pasiturinčių, gerą socialinę padėtį užimančių šeimų. Narkomanija iš tamsių laiptinių, giliausių užkampių persikėlė į mokyklas, diskotekas, klubus, kitas jaunų žmonių susibūrimo vietas. 

Vieną kartą pabandžius narkotikų, nieko nenutiks. NE. Taip manyti klaidinga. Daugumai ir tas pirmas pabandymas sugriauna sveikatą ir gyvenimą. Paprastai priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų išsivystymą lemia keletas veiksnių. Pirmiausiai tai individualios asmens biologinės savybės – psichikos ir elgesio sutrikimai, silpni socialiniai įgūdžiai, atsakomybės ir valios stoka. Ne mažiau svarbi ir socialinė aplinka, t. y. silpni šeimos narių – tėvų ir vaikų emociniai ryšiai, netinkama vaikų priežiūra ir auklėjimas, silpna mokymosi motyvacija, pamokų praleidinėjimas, palankios bendraamžių nuostatos į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, spaudimas ir raginimas pabandyti jų pavartoti, taip pat psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas.  

2 psl. ​​​