• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kai sveikata tampa liga

Autorius: Psichologė Aistė Garškaitė, "Aš ir psichologija"
2009-07-02 08:10:00

Kai sveikata tampa liga
Jupiterimages nuotr.
Ko gero dažnas esate nugirdęs pokalbį kokiame nors prekybos centre vaisių ir daržovių skyriuje apie tikrus, naminius pomidorus, apie tai, kaip jie kvepia, koks viduje raudonas ir puriai sultingas minkštimas. Arba apie obuolius, agurkus, kaimišką dešrą ar močiutės muštą sviestą?

Sveikas, tikras, grynas, švarus maistas? Kai kuriems žmonėms tai tampa esminiu gyvenimo klausimu.

Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie sveikos gyvensenos ir atitinkamai apie sveikos mitybos naudą. Tiek populiarioje, tiek mokslinėje literatūroje plačiai rašoma, kad ypač svarbus mūsų sveikatai veiksnys – vartojamo maisto kokybė. Nors dar praėjusiame šimtmetyje mūsų seneliams ar net tėvams svarbiau buvo, ar išvis turės šeima ką valgyti. Šių dienų realijos verčia mąstyti, ar tame maiste, kurį valgome, yra tų maistinių medžiagų, kurių ir turėtų būti. Maiste, kuriam auginti ir gaminti pasitelkiama ne tik gamta, bet ir chemijos, farmacijos pramonė, galima aptikti trąšų, augimo reguliatorių, pesticidų pėdsakų, taip pat maisto priedų, skonio stipriklių, konservantų, ilginančių maisto vartojimo laiką ir galbūt trumpinančių mūsų sveiko gyvenimo laiką. O kur dar neaiški grėsmė, keliama genetiškai modifikuotų organizmų?

Kaip jaučiatės visą tai žinodami? Nereikia sakyti, kad jūsų tai neliečia, nes iki šiol daržovėmis, vaisiais, mėsa, pieno produktais apsirūpinate tiesiai iš ūkininkų. Juk visos mūsų aplinkos: dirvožemio, oro, vandens, užterštumas didėja, skiriasi tik taršos lygis. Tokia informacija ir aplinkoje slypinčios grėsmės suvokimas gali didinti nerimą ir nesaugumo jausmą. Viena iš hipotezių, kodėl žmogus perdėtai jautriai reaguoja į bet kokius pasikeitimus gyvenime ar jaučia racionaliai nepagrįstą baimę, yra nesugebėjimas pakelti minties apie kasdienį nesaugumą, neapibrėžtumą, savo laikinumą, baigtinumą, apie neaiškią gyvenimo prasmę ir pasaulio sandarą. Tada ir stengiamasi nors ką nors savo gyvenime kontroliuoti ir valdyti. Kartais sveiką gyvenseną bandoma panaudoti kaip priešnuodį laikinumui. Toks žmogus tarsi sako: „Nors aš ir negyvensiu amžinai, bet tikrai ilgiau nei jūs visi.“ Kaina, kuri mokama už amžinybės iliuziją, yra bendrystės su kitais žmonėmis ir kasdienių gyvenimo malonumų praradimas.

Netikėtas susidūrimas su ortoreksija

Neseniai susitikusi studijų laikų draugę, pasiūliau užeiti į šalia esančią kavinę, kurioje abi mėgome lankytis. Ji su pasibjaurėjimu atsakė, jog tokio nesveiko ir nešvaraus maisto jau seniai nevalgo ir net nenori prisiminti, kiek jai pastangų ir valios reikėjo, kad išsivalytų organizmą. Trūktelėjau pečiais nesuprasdama ir nustebusi. Matyt, pasijutusi nejaukiai, pasiūlė pasivaikščioti ir mums beeinant papasakojo, kad prieš keletą metų susidomėjo dvasine praktika, kaip supratau, vienu iš begalės pseudorytietiškų naujojo amžiaus judėjimu, reikalaujančiu ypatingo kūno, minčių ir jausmų švarumo.
 
Tik išgirdusi apie grėsmę, kurią sveikatai ir jos dvasiniam tobulėjimui kelia mėsos ir žuvies, pieno produktų, kavos, alkoholio vartojimas, per metus sugebėjo jų visiškai atsisakyti. Paklausus, ar nebuvo sunku, atsakė, jog pirmais mėnesiais, kol organizmas išsivalė, kartais atrodydavo, kad daugiau neištvers ir viską mes. Vis svajodavo apie įprastą maistą, jautė silpnumą, nuolatinį nuovargį, tapo irzli, tačiau palaikė mintis ir pasitenkinimas, kad gyvena sveikai, kad valgo tikrai sveiką, švarų, gryną maistą, o visi aplinkiniai patys kalasi vinis į savo karstą valgydami kas, kada ir kur papuolė. Toliau sekė ilgas mano bičiulės monologas apie sveikos mitybos svarbą ir naudą, kurio klausiausi nuobodžiaudama ir tyliai svajodama apie baltos kavos puodelį su pyragaičiu. Atsisveikinome man taip ir nepratarus beveik nė žodžio, nes iš patirties žinau, jog susidūrus su ortoreksija labai sunku pasiekti, kad žmogus pamatytų ir suprastų savo problemą.

Ortoreksija – liga ar mada?

Apie nervinę ortoreksiją pradėta kalbėti tik 1997-aisiais, kai pasirodė Steveno Bratmano, alternatyviosios medicinos gydytojo iš JAV, knyga „Sveiko maisto narkomanas“ (angl. – Health Food Junkie). Terminas „ortoreksija“ sudarytas iš graikų kalbos žodžių orthos – teisingas, tinkamas ir orexis – apetitas. Šis valgymo sutrikimas nėra įtrauktas į šiuo metu gydytojų naudojamas ligų klasifikacijas. Kai kurių specialistų nuomone, tai yra gerai žinomų valgymo sutrikimų nervinės anoreksijos, kai valios pastangomis atsisakant maisto ir daug sportuojant siekiama numesti svorio, ar nervinės bulimijos, pasireiškiančios pasikartojančiais valgymo priepuoliais ir po to sekančiais vėmimą ar viduriavimą skatinančiais veiksmais, kylančiais iš susirūpinimo savo svoriu, forma.

Kai kurie specialistai mano, kad ortoreksija yra tik populiarus naujadaras, neturintis kliniškai pagrįsto pagrindo. Panašiai, kaip tapo įprasta kalbėti apie pavasarinį nuovargį ar rudeninę depresiją. Kalbantis su gydytojais psichiatrais paaiškėjo, kad daugelis jų kasdieniame darbe nėra susidūręs su ortoreksijos problema. Gydytoja psichiatrė, žurnalo „Nervų ir psichikos ligos“ redaktorė Alvyda Pilkauskienė teigia tokių pacientų neturėjusi. Jos manymu, ortoreksija greičiausiai yra susijusi su mados tendencijomis. Kaip yra madingi drabužiai, išvaizdos ir elgesio stiliai, taip gali būti madingas ir mitybos būdas.
 
Pasak gydytojos, didžiausią pavojų „užsikrėsti madomis“ turi paauglės merginos, tačiau net ir vyresnio amžiaus žmonės susidomi įvairiais alternatyviais gydymo būdais, pavyzdžiui, organizmo valymu, kurių pasekmės gali būti akivaizdžiai kenksmingos sveikatai. Kad žiniasklaida ir reklama gali daryti netiesioginį žalingą poveikį asmens sveikatai, pritaria ir Šilainių psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Simona Neverauskienė. Brandi ir sveika asmenybė gyvenime pasirenka neatsižvelgdama į mados tendencijas. Tačiau paaugliai, dažniausiai 14–18 metų merginos, ypač paveikūs visiems naujovių vėjams. Tai – viena iš priežasčių, dėl kurios mitybos sutrikimai tarp šio amžiaus merginų yra dažniausi. Nors gydytoja savo praktikoje kol kas nėra susidūrusi su ortoreksijos atvejais, tačiau mato tendencingą susidomėjimo sveiku gyvenimo būdu augimą Lietuvoje ir priduria, kad ne visiems žmonėms pavyksta išlaikyti aukso vidurį ir nenukrypti į sveikatą žalojančius kraštutinumus renkantis maistą, dietą ar fizinį krūvį, o tai gali peraugti į sunkiai gydomus mitybos sutrikimus. Didesnę grėsmę susirgti turi asmenys, kurie yra priklausomo tipo, labai nerimastingi, nebrandžios asmenybės.

 Anot minėtojo S. Bratmano, ortoreksija yra atskiras nuo anoreksijos ir bulimijos mitybos sutrikimas, kurį reikėtų įtraukti į ligų klasifikacijas. Prieštaraujantiesiems jis primena, kad užtruko beveik 30 metų, kol nervinė bulimija buvo visuotinai pripažinta sutrikimu. Pagrindinis ortoreksijos skirtumas nuo kitų mitybos sutrikimų yra tas, kad ji pasireiškia ne siekiu numesti ar kontroliuoti kūno svorį, o apsisprendimu valgyti tik sveiką, tikrą, gryną maistą. Atrodytų, kas gi čia blogo? Tačiau sveikata tampa sutrikimu ar net liga, kai nukrypstama į vieną iš dviejų kraštutinumų.

Tobulumo siekis...
 
 
Visų pirma reikėtų įsidėmėti, kad ortoreksijos atveju mitybos pakeitimas nėra sąlygotas realios grėsmės sveikatai, kai gydytojai rekomenduoja keisti mitybą dėl antsvorio, lėtinių ligų (cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų) profilaktikos. Žmogus pats sugalvoja ir įtiki, kad atėjo laikas gyventi sveikiau, išsivalyti organizmą nuo šlakų, atstyti kūno ir sielos pusiausvyrą, atkurti kūną, kuris laikomas dvasios šventove. Visiems šiems siekiams galima rasti nors ir ne mediciniškai, bet pasaulėžiūra ir tikėjimais pagrįstą paaiškinimą. Problema atsiranda, kai nukrypstama į kraštutinumus. Kuo tai gali pasireikšti?
 
Pirmiausia labai dideliu susidomėjimu sveikos mitybos klausimais: ieškoma informacijos internete, lankomos įvairios paskaitos, atidžiai studijuojamos maisto prekių etiketės. Remdamasis gauta informacija ir savo supratimu apie sveiką mitybą žmogus susidaro dietą ir ima drastiškai keisti savo valgymo įpročius. Dažniausiai tai gyvūninės kilmės produktų – mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno atsisakymas. Kurios nors grupės maistas gali būti laikomas švariu ir naudingu. Pastebėjau, kad dažnai žmonės, kuriems galima įtarti ortoreksiją, kaip švarų maistą kartais linkę išskirti lydytą sviestą, jogurtą, baltą mėsą ar raudoną žuvį. Taip pat siekiama valgyti tik ekologiškus produktus, geriausia, tame pačiame regione išaugintus. Svarbu ir kokiuose induose maistas ruošiamas, pabrėžiama virtuvės švara ir tvarka. Gali pasirodyti, kad tame nėra nieko blogo, veikiau sektinas pavyzdys. Tačiau vystantis ortoreksijai žmogus vis labiau pasineria į sveikiausio, jam labiausiai tinkamo maisto paieškas. Tuomet pasirinkimas tampa keistas, sakykime, valgomas tik juodas šokoladas arba tik džiovinti vaisiai, arba tik raudonos spalvos vaisiai ir daržovės, tačiau jokiu būdu ne šakniavaisiai. Taip pat dažnos organizmo valymo ir iškrovos dienos, kai valgomas vienos pasirinktos rūšies produktas arba nieko nevalgoma.

... ir kaina

Tik pradėjęs laikytis susidarytos dietos žmogus jaučia pakylėjimą ir pasitenkinimo savimi jausmą, įsivaizduoja, kad kūnas jam pavaldus, nes jis geba kontroliuoti apetitą, yra įsitikinęs pasirinkimo besąlygišku teisumu. Ko gero, yra tekę girdėti samprotavimus, kad teisingai mąstyk, sveikai gyvenk, o svarbiausia – sveikai maitinkis ir gyvensi jei ne amžinai, tai tikrai daug ilgiau nei dauguma. Ortoreksija prasideda, kai sveikatos, ilgo gyvenimo, o slapta galbūt ir amžinybės, savęs išskyrimo iš kitų žmonių ir prilyginimo dievybėms siekis tampa centrine gyvenimo ašimi. Nuolat mąstoma apie maistą, tačiau tik vienu atžvilgiu – kokią įtaką jis turės sveikatai. Mintys užimtos klausimais, ką sveikiausia, vertingiausia valgyti, kada geriausia valgyti ir kur tai įsigyti. Kadangi valgyti kavinėse ar svečiuose, tokių žmonių įsitikinimu, tampa pavojinga sveikatai, jie pradeda riboti bendravimą, izoliuojasi, paranda ryšį su kitais. Kai mintys užimtos vien tik sveikata, kas ortoreksijos atveju prilygintina dvasiniam tobulėjimui, darosi sudėtinga rasti bendrą kalbą su buvusiais draugais ir artimaisiais. Juk kalbos apie maistą dažniausiai skirtos kaip preliudija į malonumą, kuris patiriamas sujungiant valgymą ir bendravimą.

Ortoreksija pasireiškia ne tik psichologiniais ir socialiniais sunkumais, tačiau vystosi ir fiziniai pokyčiai. Kaip „sveikos dietos“ pasekmė per ilgesnį laiką gali pasireikšti įvairūs simptomai bei sutrikimai: nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, negebėjimas susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis; silpnumas ir šaltkrėtis dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos; vidurių užkietėjimas; moterims mėnesinių ciklo sutrikimai ar net nevaisingumas; priešlaikinis kaulų tankio retėjimas; pakenkimas vidaus organams, ypač kepenims. Šiems asmenims būdingesnis disciplinuotumas, tobulumo siekis, smulkmeniškumas, dažnesni nerimo ir depresijos sutrikimai.

Kaip ir kitų valgymo sutrikimų atvejais, pats žmogus nenori matyti, suprasti, jog turi problemą, ir negirdi, kai draugai, artimieji sako, kad jis perlenkia, kad vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus – gydytojus, dietologus, psichologus.

Prisiminkite, jog lengviausia išsaugoti sveikatą įsiklausant į savo kūną bei sielą ir laikantis aukso vidurio taisyklės, kai priimami sprendimai. Juk sveikata neatsiejama nuo darnaus santykio su savimi, kitais žmonėmis ir visa mus supančia aplinka. Geriausias sveikumo įrodymas – tyras džiaugsmas ir nuoširdi šypsena.


Ar jums gresia ortoreksija?

Jei pritariate teiginiui, atsakykite „taip“, jei nepritariate – „ne“. Suskaičiuokite rezultatus.

• Labiau rūpinatės maisto, kurį valgote, privalumais jūsų sveikatai nei malonumu, kurį patiriate valgydami.
• Per dieną daugiau nei 3 valandas galvojate apie maistą.
• Susidarote detalų mitybos planą kelioms dienoms į priekį.
• Dažnai mąstote, kokia mityba galėtų būti jums tinkamiausia.
• Jūsų savivertė auga, kai laikotės susidaryto mitybos plano.
• Pagrindinis kriterijus renkantis maistą – jo nauda sveikatai.
• Retai valgote ar išvis nevalgote svečiuose ar kavinėse.
• Jaučiatės kaltas (-a), kai nuklystate nuo susidaryto mitybos plano.
• Valgydamas (-a) sveiką maistą jaučiate pasitenkinimą, kad kontroliuojate save.
• Aplinkiniai pastebi, kad valgote ne tai, kas įprasta daugumai.
• Valgydamas (-a) maistą, kuris jums tiesiog patinka, jaučiate nepasitenkinimą savimi.
• Į žmones, kurie valgo ne taip kaip jūs, žiūrite iš aukšto.
• Stengiatės valgyti tik tą maistą, kurį pats / pati pasiruošiate.
• Jei maistą ruošia kas nors kitas, tikrinate ir domitės, kaip ir iš kokių produktų jis gaminamas.
• Pakeitęs (-usi) mitybą, netekote daug svorio, nors to specialiai nesiekėte.
• Nuolat atidžiai skaitote produktų sudėtį etiketėse ar papildomai ieškote informacijos internete.
Jei dauguma atsakymų yra teigiami, verta susirūpinti, nes ortoreksija gali tapti jūsų problema. Peržiūrėkite savo nuostatas į mitybą, galbūt vertėtų pasikonsultuoti su dietologu ir psichologu.
 
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus