• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Rimtai ir nerimtai apie psichikos ligas

Autorius: Julius Kvedarauskas, "Aš ir psichologija"
2009-05-20 07:00:00

Rimtai ir nerimtai apie psichikos ligas
Jupiterimages nuotr.
Pripažinkime, apie „psichus“ norisi juokauti. Net ir tada, kai klausydamiesi anekdoto nutaisom rimtus veidus, kažkur giliai širdyje juokiamės. Aš, daugelį metų psichiatrijai tarnaujantis psichologas, linksmiems pokalbiams pakrypus psichiatrijos tema, dažniausiai stodavau į rimtąją, mokslinę pusę. Paaiškindavau, kad juoktis nedera, nes niekas nuo to neapsaugotas. Ir vis dėlto žinojau, jog linksmoji psichiatrijos pusė egzistavo ir egzistuos.
 
Net ir tarp pačių rimčiausių šiai profesijai atsidėjusių medikų. Kartą pagalvojau: ar nebūtų galima kaip nors suartinti populiariąją tautosaką ir moksliškąją mediciną? Neretai eilinis žmogus nesupranta gydytojo vartojamų terminų, simptomų, diagnozių... O anekdotus ir poeziją supranta daugelis. Pamaniau: poetinė kalba yra paprastesnė nei medicininė, todėl būtent ji galėtų padėti pacientui suprasti kai kuriuos mokslinius, medicininius terminus. Kita vertus, poetinė kalba galėtų padėti ir gydytojui geriau suprasti savo pacientą. Taigi, pabandykime į rimtąją psichiatriją pažvelgti vaizdingiau ir meniškiau.

Psichikos sutrikimų paplitimas. Statistiniai rodikliai liudija, kad pastaraisiais metais psichikos sutrikimų skaičius visoje Lietuvoje, taip pat ir jos sostinėje, didėjo. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, sergančiųjų psichikos ligomis skaičius Lietuvoje paskutinįjį penkmetį išaugo nuo 2400  iki 2700 susirgimų šimtui tūkstančių gyventojų. Vilniuje tokių susirgimų skaičius dar didesnis – jis siekia beveik 3000. Ši sudėtinga psichikos sveikatos padėtis Vilniaus mieste aprašoma Vlado Šimkaus eilėraštyje „Ką darysim su nelaimingais?“:

Vilniuje per daug nelaimingųjų.
Juos per tą daugumą stumdo, guja.
Abejingi sielvartui bei kančiai
skrybėles jų teršia net balandžiai.

Tai grupelėm, tai po vieną vaikšto
paskui savo nelaimingą žvaigždę,
kol, vargų nualinti, užminga.
O nubunda irgi nelaimingi.

Štai aš valgau Kijevo kotletą –
Ir akis aukštyn pakelti gėda:
Prie staliuko gretimo atletą
Širdgėla jau dešimt metų ėda.

Ir apkarsta man gira su kmynais,
Negardus dorai uždirbtas kąsnis.
Guodžiuosi, kad jo abi kaimynės
Triskart ir už jį nelaimingesnės.

Žinoma, paguoda ne didžiausia.
Tuo metu prisėda jaunikaitis,
Sako: „Va, kai pirmąsyk žudžiausi...“
Aš pabėgu net neatsiskaitęs.

Kur pabėgsi, kur tu pasidėsi...
Prie namų manęs jau laukė dviese.
Kol jie savo karčią dalią dėstė,
Baisiai man kiti parūpo miestai.

Pagalvojau apie Samarkandą –
Ten gal nelaimingų pasigenda?
Jaučia gal nelaimingųjų stoką
Priemiesčiai nauji Vladivostoko?
...
Net šventam kantrybė gali trūkti
Visokiausi būsimi skeletai
Vaikšto, zirzia, o pikčiausia – trukdo
Mums nelaimes nuosavas išlieti.

Esant tokiai sudėtingai padėčiai, ypač svarbus tampa kuo tikslesnis ir savalaikis psichikos sutrikimų diagnozavimas. Todėl, pasitelkęs poeziją, supažindinsiu su pagrindiniais psichikos sutrikimais, kurie pateikiami TLK-10 (tarptautinėje ligų  klasifikacijoje).

Sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, narkotikus). Pradėkime nuo mūsų visuomenės opos – girtuoklystės. Alkoholizmo žala dažnai nepakankamai įvertinama, o piktnaudžiavimas alkoholiu kartais net nelaikomas psichikos sutrikimu. Neretai rimčiau į šią bėdą pažvelgiama tik tada, kai žmogus pradeda šnekėti, liaudiškai tariant, „su anuo pasauliu“. Mokslo terminais kalbant, tai yra psichozinis sutrikimas vartojant alkoholį, kuris apibūdinamas ryškiomis haliucinacijomis, klaidingais pažinimais, persekiojimo idėjomis, psichomotoriniais sutrikimais... Kaip pavyzdį pateikiu H. Radausko eilėraštį „Girtuoklis grįžta namo“:

Jam grindinys kaip ratas sukas,
Jį stumdo lempų spinduliai,
Ir mažas auto kaip šuniukas
Jį puola, lodamas žaliai.

Jis mašinai per snukį duoda:
„Daugiau nebenorėsi lot!“
Bet auto meta jį į juodą
Klaną ir pradeda kvatot.

Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai. Tai vieni sudėtingiausių ir iki šiol mįslingiausių sutrikimų. Jie dažniausiai pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, didele, sunkiai kontroliuojama vidine įtampa, baimėmis, sutrikusiu realybės suvokimu. Sutrikimai pasireiškia įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties žmonėms. Pavyzdžiui, Vlado Šimkaus eilėraštyje „Paskaita su haliucinacijom“ šizofrenijos simptomų auka tampa pats medicinos paskaitos lektorius:

Labą dieną! Paskaitos tema
„Šiuolaikinė nervų sistema“.
...
Daug kas žmogų nervina ir blaško.
Lauk iš salės griaučius, ko ten braška?!

Kas čia tiek šikšnosparnių prileido?
Visą laiką šmėsčioja pro veidą.
...
Ten, prie durų, trejetas gyvačių,
Malonėkite sutrypti. Ačiū.
 
Esant šiems sutrikimams, be kliedesių ar haliucinacijų, dar gali pasireikšti ir vadinamieji psichomotoriniai sutrikimai, pavyzdžiui, sujaudinimas, pasireiškiantis betiksliu motoriniu aktyvumu. Cituoju H. Radausko eilėraštį „Bepročio šokis“:

Štai prasideda bepročio šokis:
Abiem rankom smūgis į langą.
O, pasauli, sustok ir juokis,
Ir klausykis, kaip stiklas žvanga.

O jam skrenda rankos ir kojos,
O nuo bufeto tyška stiklai.
Spinduliai kaip žaibai šakojas
Ir į sieną muša aklai.

Visas butas žvengia ir žvanga.
Apačioj apmirus minia.
O dabar – kaip akmuo pro langą,
Pamėginkit pagaut mane.
 
Šizofreninio spektro sutrikimų atveju, minėtus simptomus dažnai lydi mąstymo sutrikimai. Mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus ir miglotas, o jo kalbinė išraiška kartais nesuprantama. Štai Vl. Šimkaus eilėraštis „Argi ne keista?..“:

Suokia lakštingala, nardo banginiai,
Senas kinas verdasi ryžių,
Petras jau antrą sūnų augina...
Kaip čia yra? .. Nematau jokio ryšio.

Karšta Sacharoj, ašigaly sninga,
veda seržantas būrį naujokų...
Skyrium paėmus, gražu ir prasminga.
Vos tik sugretini – sąryšio jokio.

Pešas kaimynai. Pievų andante.
Tarp debesų ir ausų – nieko bendro.
Kartais poetai bejėgiai: pats Dantė
Nesurimuotų kaliošo ir gandro.

Šizofreniniai sutrikimai dažniausiai tęsiasi ilgai, t. y.  kelis mėnesius, kelerius metus, o neretai ir visą gyvenimą. Tačiau kartais minėti simptomai atsiranda labai greitai ir per 2–3 mėnesius ar net per kelias savaites, dienas visiškai išnyksta. Psichiatrijoje tai vadinama ūminiais ir praeinančiais psichoziniais sutrikimais.

Pavyzdžiui, H. Radausko „Sugrįžimas“:
Pasikalbėjau su dievais
Ir vėl į žemę sugrįžau,
Ir vaikštau skersgatviais kreivais,
Ir vėl eilėraščius rašau.
 
 
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus