Dėl neatliktų tyrimų – ant operacinio stalo

„Nors reguliariai kas keli mėnesiai lankiausi pas savo šeimos gydytoją, tačiau netikėtai ištiko infarktas. Teko iškęsti net dvi sudėtingas širdies kraujagyslių operacijas, nors galėjau apseiti ir be jų. Kai po infarkto kardiologai atliko cholesterolio tyrimą, buvo šokiruoti, kaip apskritai likau gyvas su tokiu milžinišku cholesterolio kiekiu kraujyje, kuris užkimšo kraujagysles. Apmaudu, kad šeimos gydytojas nepasakė ir neatliko paprasčiausio cholesterolio tyrimo, kuris galėjo išgelbėti nuo operacinio stalo“, - pasakoja iš mirties gniaužtų medikų išvaduotas kaunietis Kęstas.

„Jau septyneri metai sergu cukriniu diabetu. Nuolat lankausi pas šeimos gydytoją, išsirašau insulino ir juosteles cukraus kiekiui matuoti. Tačiau prieš metus dėl komplikacijų teko amputuoti dešinę koją. Kaip paaiškėjo, koks glikuoto hemoglobino kiekis kraujyje, endokrinologė buvo už galvos susiėmusi. Mano šeimos gydytoja vis sakydavo, kad gliukozė gera, tai glikuoto nereikia ir neduodavo siuntimo šiam tyrimui atlikti, nors visiems cukriniu diabetu sergantiems šis tyrimas privalo būti daromas“, - guodėsi kojos dėl cukrinio diabeto komplikacijų netekusi vilnietė Apolinara.

Tokių ar panašių istorijų – ne viena. Skaičiuojama, kad dėl laiku neatliktų tyrimų Lietuvoje ant operacinio stalo yra priversti gultis ir sudėtingiausias operacijas iškęsti tūkstančiai pacientų. Ne visų gyvybes pavyksta išgelbėti. Kas tai – pacientų abejingumas, medikų aplaidumas ir ar gydymo įstaigų godumas?

Pacientams priklausančių tyrimų tenka prašyti 

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė, profesorė Žaneta Petrulionienė teigia, kad vos ne kasdien susiduria su infarkto ar insulto ištiktais pacientais. „Vienas pagrindinių miokardo infarkto rizikos veiksnių yra dislipidemija – padidėjusi kraujo riebalų arba cholesterolio koncentracija kraujyje. Jo kontrolei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys jau pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Aterosklerozė ilgus metus gali progresuoti nebyliai, be jokių simptomų, kol įvyksta miokardo infarktas, todėl būtina profilaktika. Deja, vis dar daug atvejų, kai tenka gelbėti pacientų gyvybes, kuriems pirmą kartą nustatome per didelę cholesterolio koncentraciją kraujyje, labai daug sunkių ir užleistų formų. Kai stacionare renkame anamnezę, labai mažai pacientų žino, koks jo cholesterolis, cukraus kiekis kraujyje, kraujospūdis ir širdies ritmas. Nuo 2006 metų vyksta profilaktinė patikra siekiant išaiškinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Tačiau pagal ją tiriami tik 40 -55 metų vyrai ir 50 - 65 metų moterys“, - teigia kardiologė Ž. Petrulionienė.