• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kokia depresijos prasmė?  1 

2008-11-07 00:00:00

Kokia depresijos prasmė?
"News Bridgepix" nuotr.

Mokslininkai vis dar laužo galvą, kodėl pasaulyje taip sparčiai daugėja sergančių depresija. Šią mįslę bando įminti ir evoliucijos psichologai. Jų išvada: depresija gali būti naudinga, nes padeda mums atsisakyti nepasiekiamų tikslų.

Nors neurologijos mokslas pateikia vis daugiau duomenų apie procesus, kurie vyksta depresyvių žmonių smegenyse, klausimas „kodėl“ lieka neatsakytas. Vis dėlto, priežasčių nustatymas gali padėti geriau suprasti šią ligą ir sėkmingiau ją gydyti.

Evoliucijos mokslas ieško atsakymo į klausimą, kas lemia polinkį į šią ligą. Nors sunki depresija nesusijusi su teigiamais dalykais, lengvesnės jos formos ir motyvacijos sumažėjimas tam tikrose situacijose atlieka svarbią funkciją. Kita vertus, šis evoliucijos numatytas reguliacijos mechanizmas gali sąlygoti ir klinikinę depresiją.

Mičigano psichologijos profesorius Randolphas Nesse taip aprašo šį sąryšį: „Jei norime suprasti, kokia yra chroniško skausmo priežastis, pirmiausia turime išsiaiškinti, kokia yra įprasto skausmo prasmė“. Žinoma, su skausmu viskas yra aišku: tai pirmas įspėjamasis signalas, kad kažkas nėra gerai.

R. Nesse metus praleido Berlyno mokslo koledže, aiškindamasis evoliucines depresijos priežastis. Jo teiginys: depresija yra prasminga, kai padeda žmogui atsisakyti nerealių tikslų. Tai tam tikra strategija, pastebima ir gyvūnų pasaulyje bei padedanti nepalankiose situacijose taupyti energiją. R. Nesse pateikia pavyzdį: „Viskonsino miškuose stebėjau juodąjį lokį. Jis atsirėmęs į medį skabė ir valgė giles. Nuskynęs paskutinę lengvai pasiekiamą gilę lokys nuėjo toliau - jis nevargo, kad nuskintų giles, kurios buvo pernelyg aukštai. Atkaklumas šiuo atveju nebūtų atsipirkęs“.

Taigi, egzistuoja tam tikras mechanizmas, padedantis mums atsisakyti nenaudingų tikslų. Ir tai turi tam tikrą ryšį su depresijos simptomais. Monrealio Concordia universiteto psichologijos profesorius Carstenas Wroschas atliko darbą, kurio metu tyrinėjo paauglių merginų depresijos ypatumus. Mokslininkas mano, jog šis periodas yra esminis, nes būtent tuomet formuojasi žmogaus identitetas, o tikslo paieškos bei nesėkmės yra svarbi šio proceso dalis.

Tyrimo išvada: paauglės, kurios buvo linkusios į depresiją, pasiekė geresnių mokymosi rezultatų, kai atsisakė nepasiekiamų tikslų. Mažesnis ambicingumas sąlygodavo ir tai, jog ilgesniame laikotarpyje mergaitės rečiau susirgdavo šia liga. Depresija gali pasireikšti paauglystėje, kai siekiama įsitvirtinti pasaulyje, ir tai yra natūralu. Simptomai atsiranda, kai suvokiama, kad tikslas yra nepasiekiamas, jie sumažina motyvaciją veikti. Tokiu būdu taupoma gyvybinė energija, kad praėjus kuriam laikui būtų randami nauji, labiau realistiniai ir lengviau įgyvendinami tikslai.

Dar praėjusiais metais Carsteno Wroscho darbo grupės atliktas tyrimas parodė, kad nepasiekiamų tikslų atsisakiusių jaunuolių kraujyje sumažėdavo C-reaktyvių proteinų koncentracija. Minėtos medžiagos gamyba suintensyvėja uždegimų metu, taip pat sergant diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Taigi, atsisakyti pernelyg ambicingų tikslų yra naudinga sveikatai, nes perdėtas atkaklumas gali tapti įvairių ligų priežastimi.

Randolphas Nesse mano, jog tai iš dalies gali paaiškinti, kodėl JAV tiek daug žmonių kenčia nuo depresijos. Čia sergamumas šia liga didžiausias pasaulyje. „Amerikiečiai dažnai siekia pernelyg ambicingų tikslų, o tai padidina depresijos tikimybę“, - sako mokslininkas.

Kaip evoliucijos metu susiformavęs naudingas mechanizmas gali sąlygoti liguistą būseną? Taip yra todėl, kad įspėjamoji emocijų - baimės, skausmo, depresijos - sistema labiau linkusi sukelti netikrą aliarmą, nei ignoruoti realų pavojų, nes individui per didelis atsargumas kelia mažesnę grėsmę nei tikro pavojaus nepastebėjimas, aiškina R. Nesse.

Tai reiškia, kad gamta mums yra padovanojusi jautrų mechanizmą, kurį gali pažadinti menkiausias incidentas. Tyrinėtojai mano, jog depresija yra iš esmės naudingos apsaugančios sistemos sutrikimo pasekmė. Menkiausi šios sistemos nesklandumai, sąlygoti genetinių priežasčių ar nepalankių gyvenimo aplinkybių, gali nulemti tai, kad įprasta bloga nuotaika pereis į depresiją.
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
snukis
2009-06-25 00:18:35
DEPRESIJA nors pats jos neturiu bet problema aktuali

PATS GERIAUSIAS būdas šalia Jūsų naudojamų YRA:
J.MARKŪNO knyga ”ŽMOGAUS GYVENIMO NESĖKMIŲ IR LIGŲ PRIEŽASTYS IR GALIMYBĖS JŲ IŠVENGTI”

http://img199.imageshack.us/img199/7794/jonoknyga.jpg

Ne šiaip sau sakau, o tai iš tikro šimtus nelaimingų žmonių į geresnę būseną atvedus knyga.
NE KAS KITAS, O TIK PATS ir darkart sakau PATS žmogus turi dėti pastangas. Nes nėra nepagydomų ligų yra tik nepagydomi žmonės
Aš IRGI BUVAU depresiškas, o reikėjo GAL tik šios knygos išmintį suprasti, kuri taip paprastai parašyta.

Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis - sena išmintis sako:
Juk depresija dvasinė liga, vadinasi ir gydymas dvasinis. Tik atminkit negalima greitai atsisakyt vaistų
Tai gydomoji knyga, padedanti visiems, ieškantiems gyvenimo pilnatvės ir ramybės. Labai sunku ją į rankas paimt bet paskaitykit ją, daug ką suprasit, ir skaitydami pajausit palengvejimą ir savo būsenos pagerėjimą TAI GARANTUOTA. Visiems linkiu sėkmės beieškant dvasios ramybės.

Aš ją rekomendavau pažįstamiems ir kurie perskaitė tie su manim bendrauja BET JAU BE DEPRESIJOS.