• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Afrodiziakų istorija

Autorius: www.aidas.us, Kristina Bružaitė
2009-10-27 12:10:00

Afrodiziakų istorija
jupiterimages nuotr.
Nors afrodiziakų veiksmingumas nėra ištirtas iki galo, vis dėlto, meilės sferoje nereikėtų pamiršti senovės graikų išminties, ir pasinaudoti gerais patarimais bei nustebinti savo mylimą žmogų netikėtais malonumais.

Afrodiziakai – tai senovės graikų grožio ir meilės deivės Afroditės vardu pavadintos augalinės ir gyvūninės kilmės vaistai, maistas ar medžiagos, kurios skatina lytinį potraukį, aktyvumą, potenciją. Afrodiziakas gali būti bet koks daiktas, kurio kvapas, skonis, garsas, vaizdas sukelia aistrą, kaip ir visi emociniai ir fiziniai veiksniai, galintys atgaivinti išblėsusį lytinį potraukį (fantazijos, svajonės, seksuali partnerio savybė).

Apie afrodiziakų efektyvumą kalbama plačiai, visgi jų veiksmingumas dar yra diskutuotinas. Mokslininkams yra sudėtinga atlikti tyrimus šioje srityje, nes padidėjęs seksualinis aktyvumas gali pasireikšti ir dėl kitų veiksnių.

Seniausiai žinomas afrodiziakas yra žmogaus kvapas. Priešingą lytį dažnai traukia kūno išskiriami feromonai. Signalai, siunčiami kvapo, keliauja į smegenis ir sukelia emocinę reakciją, todėl nesąmoningai jaučiame potraukį priešingos lyties atstovui.

Žmonės nuo seno žinojo stimuliuojančių medžiagų, kurios turėdavo įtakos geismo žadinimui. Apie lytinį pajėgumą būdavo kalbama jau ir Egipto papirusuose (2000 m. pr. m.e.). Net Biblijos Pradžios knygoje mandragoros augalo šaknys, primenančios žmogaus figūrą, minimos kaip afrodiziakas.

Kleopatra taip pat mylimajam Markui Antonijui žadindavo geismą, vaišindama jį ištirpintų perlų vynu. O meilužiams gundyti naudodavo specialius kvepalus. Meilės gėrimai Senovės Romoje būdavo pardavinėjami viešose vietose ir žmonės galėdavo įsigyti įvairiausių afrodiziakų: žmogaus kaulų čiulpų, jūros žvaigždžių, menstruacijų kraujo. Kvepalai taip pat būdavo populiarūs ir gan dažnai vartojami (bent tris kartus per dieną).

Viduramžiais alchemikai buvo išradę meilės gėrimą, kurio sudėtį skanindavo aukso dalelėmis. O štai Senovės Persijoje medus turėjo svarbią reikšmę: jaunavedžių pora visą mėnesį gerdavo midų, kad santuoka būtų laiminga. Beje, čia ir gimė visiems gerai žinomas terminas „medaus mėnuo“.
 
Būdavo manančių, kad milteliai iš raganosio ragų stimuliuoja vyrų potenciją (nelegaliai kilogramas šių ragų kainuoja apie 60 tūkstančių dolerių). Net ir šiandien yra taip galvojančių žmonių. Mokslininkai įrodė, kad šių miltelių efektas yra perdėtas. Tikėjo žmonės, kad ir kitų gyvūnų raguose slypi seksualinė energija bei vaisingumas. Bet tai tik mitas, kuris greičiausiai buvo panaudotas tam, kad pašiepti išduotus - “raguotus” vyrus. Beje, šie juokai žinomi dar nuo seno: kiekvienam vyrui, kuris būdavo nupieštas su ragais, romėnų teisė leido už įžeidimą paduoti karikatūristą į teismą.

Tie patys romėnai mėgdavo įvairius “meilės gėrimus”, kurių sudėtinės dalys galėjo būti neįtikinamiausi daiktai, organai: sudegintos odos pelenai, ištirpdyti mylimojo kraujyje, vėžių uodegėlės, ikrai, balandžių kraujas ir širdis, rupūžės kaulai, plunksnos iš gaidžio uodegos, žvirblio smegenys, tabakas, mylimojo plaukai, net numirėlio kaulai, pavogti iš kapinių.

Mūsų laikais tikima, kad aistrą puikiai žadina austrės. Jos priskiriamos hermafroditams, turintiems dvigubos seksualinės energijos.

Dar Z.Froidas rašė apie kai kurių maisto produktų (pipirų, petražolių, žalios mėsos, kiaušinių, austrių, mėtų, morkų) poveikį lytiniam gyvenimui. Šių dienų mokslininkai nustatė, kad efektyviausi stimuliatoriai yra moliūgo sėklos, ruginė duona, džiovinti vaisiai, grybai, dilgėlės, datulės, riešutai, šokoladas, medus, svogūnai, kiaušinio baltymas, garstyčios, česnakai, pomidorai, vynas, krabai, ženšenio šaknis, imbieras.

Indų Kamasutroje yra rašoma, kad ypač naudinga prieš mylintis pavalgyti patiekalą iš ryžių. Meilės istorijomis pagarsėjęs Prancūzijos karalius Henrikas IV, kas rytą išgerdavo stikliuką konjako su kiaušinio tryniu. Alų su tryniu potencijai didinti vartojo keltai.

Nuo seniausių laikų buvo manoma, kad didelį erotinį poveikį turi vyriški lytiniai organai ir jų išskyros, todėl žmonės valgydavo kai kurių gyvūnų sėklides, gerdavo spermą. Nustatyta, jog organuose esantys hormonai – testosteronas ir prostaglandinai – išties turi stimuliuojantį poveikį.

Vaistinėse, sekso prekių parduotuvėse taip pat yra didelis pasirinkimas, skirtas meilei ir seksui. Bet kai kurios medžiagos, įeinančių į šių priemonių sudėtį, yra atėjusios iš šalių, kur klimatas, mitybos įpročiai, gyvenimo būdas yra skirtingi. Gydytojai nerekomenduoja vartoti neįprastus afrodiziakus, nes bet kada gali pasireikšti stiprios alerginės reakcijos, kai kurios odos ir virškinimo organų ligos.

Mūsų dienų mokslininkai stimuliuojantį afrodiziakų poveikį aiškina paprastai – mineralai ir vitaminai teigiamai veikia viso organizmo būklę, todėl savaime gerėja ir potencija. Neretai seksualinį jautrumą reguliuoja tiesiog saviįtaiga. Tai tarsi placebo poveikis, nuo kurio žmogus įsitikina, kad įvairios meilės priemonės tikrai stimuliuojančiai veikia, todėl savaime jaučiasi seksualiai pajėgesni. Fantazijos vaisiai taip pat didina jautrumą. Tad nebijokite susikurti savo afrodiziakus ir galbūt jie jums bus kur kas naudingesni nei minimi istoriniuose šaltiniuose.
 
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus