• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Muzikos garsai: gali gydyti, gali sargdinti

Autorius: Moters Savaitė
2011-05-31 15:14:00

Muzikos garsai: gali gydyti, gali sargdinti
123rf.com

Gydomaisiais tikslais muzika naudojama nuo seno. Malonios emocijos, kurias atplukdo skaidri vinguriuojanti melodija, didina galvos smegenų žievės aktyvumą, gerina medžiagų apykaitą, stimuliuoja kvėpavimą ir kraujotaką.

Melodijos kūnui ir sielai

Skambant muzikai patiriamos teigiamos emocijos didina dėmesio koncentraciją, tonizuoja centrinę nervų sistemą. Į aktyvią nervų sistemos veiklą įtraukiamos papildomos nervų ląstelės, kurios sumažina krūvį iki tol aktyviai dirbusioms šios sistemos grandims. Pagal muziką nusistato žmogaus organizmo ritmika, organizmo funkcijos tampa sklandesnės, fiziologinės reakcijos vyksta aktyviau. Tinkamai parinkta melodija sumažina nuovargį, gerina savijautą.

Platonas, Aristotelis ir Pitagoras muziką laikė vaistu, kuris gydo ir kūną, ir sielą. Šiandieniniai moksliniai tyrimai tik patvirtina tai, kuo tikėta nuo seno.

Mėgstama melodija gali padidinti kraujyje limfocitų kiekį, nuo ko organizmas ima aktyviau kovoti su ligomis.

Muzikos melodija organizmą veikia trejopai.

• Visų pirma pastebimas psichologinis-estetinis pojūtis: klausantis muzikos užplūsta asociacijos, emocijos, aktyvėja vaizduotė.
• Muzika veikia ir fiziologiškai. Tai pasireiškia įvairių organizmo sistemų ritmo pakitimais.
• Pats nepastebimiausias, tačiau ne mažiau svarbus – vibracinis muzikos poveikis: muzikos skleidžiamos vibracijos veikia organizmo ląsteles, aktyvuoja jose įvairius biocheminius procesus.

Tarp sveikatos ir... ligos?

Ilgai laikytasi nuomonės, kad rokas ir sunkusis metalas neigiamai veikia nervų sistemą – ypač šiam poveikiui jautrūs nestabilios psichikos žmonės ir paaugliai. Tai tiesa, tačiau visiškai atmesti šio stiliaus muzikos taip pat negalima. Teigiamas muzikos poveikis siejamas ir su estetiniais žmogaus polinkiais, subjektyvia grožio samprata, tad jei žmogus jaučia malonumą ir estetinį pasitenkinimą klausydamasis šios muzikos – negatyvus jos poveikis gerokai sumažėja, o teigiamos emocijos leidžia pasijusti geriau.

Skirtingiems žmonėms įvairi muzika gali sukelti nevienodas reakcijas. Anaiptol ne visos roko baladės veikia neigiamai, kaip ir ne visa klasikinė muzika nuteikia pozityviai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad R.Vagnerio Veneros kalno scena iš operos „Tanhoizeris“, taip pat daugelis R.Štrauso kūrinių veikia negatyviai. Net ir didelę meninę vertę turintys kūriniai kai kuriem žmonėms gali visiškai netikti – pavyzdžiui, kai kurie F.Šopeno etiudai, kuriuose kompozitorius davė laisvę savo melancholijai ir rezignacijai.

Prie kenksmingosios muzikos taip pat priskiriamas hausas, hiphopas, pankrokas, sunkusis rokas, heavy metal, šansonas ir kt.

Pasak specialistų, naudingiausia žmogaus organizmui tyli ir neintensyvaus ritmo muzika. Muzika, kur ritmas neviršija 60 smūgių per minutę, kaip ir meditacija, sulėtina galvos smegenų bangas, nuteikia raminamai, sumažėja patiriamo streso lygis, stabilizuojasi savijauta. Maksimaliai ritminga muzika veikia atvirkščiai: galvos smegenų bangos sutankėja, pajuntamas stresas. Nuolat klausantis tokios muzikos didėja dirglumas, jautrumas, atsiranda chroniškas nuovargis.

Mokslininkas iš Izraelio Warren Brodsky atliko įdomų eksperimentą. Grupei savanorių davė žaisti kompiuterinį žaidimą – vairavimo miesto gatvėmis simuliatorių. Vairuodami virtualiomis gatvėmis tiriamieji klausėsi skirtingos muzikos. Nustatyta, kad padidinus muzikos tempą, buvo padaroma daugiau vairavimo klaidų: sankryža kertama degant raudonam šviesoforo signalui, dažniau sukeliami autoįvykiai. Rizika išauga maždaug du kartus.

Klasikinė muzika relaksacijai:

J.S. Bachas „Arija iš siuitos Nr. 3“, lėtosios Branderburgo koncertų dalys;
F.Šubertas „Ave Marija“, VIII simfonijos 2 dalis;
V.Bellini „Normos kavatina“;
A.Vivaldis „Žiema“;
L. van Bethovenas VIII, XIV, XXIII sonatų antrosios dalys;
P.Čaikovskis Andante cantabile iš V simfonijos „Birželis“ bei „Spalis“ iš ciko „Metų laikai“.

Klasikinė muzika žvalumui:

V.A. Mocarto sonatų bei koncertų pirmosios ir trečiosios dalys, „Mažosios nakties serenados“ Rondo, kai kurie operos „Stebuklingoji fleita“ motyvai;
P.Čaikovskis – valsai iš baletų, IV simfonijos finalas;
M.Glinka „Romansai“;
A.Vivaldis „Pavasaris“;
L.Bokkerinis „Menuetas“;
F.Šubertas „Forelių kvintetas“.

V.A.Mocarto muzika išsiskiria unikaliomis savybės, jo kūrinių poveikis išskirtinai teigiamas, tad mokslininkai netgi sukūrė specialų terminą – „Mocarto efektas“, reiškiantį spartesnį gijimą, ligos simptomų nykimą klausantis šio kompozitoriaus muzikos.

Muzikinis receptas

• Nuo alkoholizmo gydyti padeda F.Šuberto „Ave Marija“, L.van Bethoveno „Mėnesienos sonata“, K.Sen Sanso „Gulbė“, G. Sviridovo „Pūga“;
• Skrandžio opos negalavimus lengvina P.Čaikovskio „Gėlių valsas“;
• Chroniško nuovargio sindromą gydo Grigo „Rytas“;
• Padidėjusį kraujospūdį normalizuoja F.Mendelsono „Vestuvių maršas“,  J.S. Bacho kantata Nr. 21;
• Nemigą įveikti padės E.Grigo siuita „Peras Giuntas“;
• Nuo gastrito – L.van Bethoveno sonata Nr. 7;
• Nerimą, nepasitikėjimą savimi mažina F.Šopeno mazurkos ir preliudai, J.Štrauso valsai;
• Nemigą gydo L. Van Bethoveno „Mėnesienos sonata, simfonija „La minor“, J.S. Bacho kantata Nr. 2, P.Čaikovskio „Barkarolė“;
• Galvos skausmą greičiau įveiksite kartu su V.A.Mocarto „Don Žuanu“, F.Listo „Vengriška rapsodija Nr.1“, M.Oginskio Polonezu.
• Neramiems vaikams rekomenduojama klausytis ramių melodijų, adagio, andante ritmu. Kaip tik tokiu ritmu parašytos beveik visos klasikinių sonatų ir instrumentinių koncertų antrosios dalys. Taigi jūsų kūdikį gali nuraminti V.A.Mocarto „Mažoji nakties serenada, A.Vivaldžio „Žiema“ iš „Metų laikų“, Lizos ir Polinos duetas iš P.Čaikovskio operos „Pikų dama“, taip pat lopšinės.
• Vangiems, nenoriai valgantiems, silpnai kvėpuojantiems kūdikiams geriau klausytis Allegro ir allegro moderato ritmo V.A. Mocarto, F. Šuberto, J. Haidno kūrinių, įvairių maršų.
 

 

 

Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus