• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Grybautojų sezonas pamažu įsibėgėja

Autorius: Vaclovas ŠČEMELIOVAS, respublika.lt
2009-07-22 16:30:00

Grybautojų sezonas pamažu įsibėgėja
Jupiterimages nuotr.
“Grybai, grybai, jūs patieka mano, kas jų nevalgo, nieko neišmano”, - taip nuo seno dainuodavo dzūkai, pavasario pradžioje pradėję rinkti bobausius ir briedžiukus, vasarą - baravykinius, o rudenį - žaliuokes ir kelmučius. Deja, šiemet dėl nuožmios ir ankstyvos sausros gegužės pradžioje dar grybų beveik nebuvo.

Maistas ir vaistas

Ypač gerų maistinių savybių turi baravykinės rūšies grybai: lepšiai, raudonviršiai, kazlėkai, taip pat pievagrybiai, rudmėsės ir kt.

Švieži grybai, panašiai kaip daržovės, kaupia beveik visų rūšių vitaminus. Be to, juose randama iki 2-3 proc. angliavandenių, 3-5 proc. baltymų, džiovintuose grybuose angliavandenių kiekis padidėja 2-3 kartus, o baltymų - net 5-7 kartus. Analogiškai padidėja ir jų kaloringumas. Grybuose būna 2-4 proc. riebalų.

Daugelis grybų skleidžia malonius skirtingus kvapus. Nemaloniai kvepia tik nuodingieji grybai.

Anksčiau manyta, kad grybai savo skoniu ir kvapais tik papuošia ir papildo patiekalą, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais mikologai įrodė, kad tai yra turtingas ir natūralus maistas.

Nustatyta, kad virškinimą teigiamai veikia džiovinti, smulkiai sumalti grybai. Sveikesni, žinoma, yra ką tik nuskinti ir neilgai pavirti grybai.

Neseniai Sankt Peterburgo mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad daugelis grybų skatina žmogaus imuninę sistemą. Ypač svarbus atradimas - kreivabudinių grybų savybė gydyti vėžines ligas. Tam labiausiai tinkamos šviežios ir sūdytos gluosninių kreivabudės. Jos dažniausiai pasirodo antroje vasaros pusėje, auga gluosnynuose ir pušynuose ant medžių kamienų, šakų ir kelmų. Jų pavadinimas siejamas su netaisyklinga, liežuvį primenančia forma.

Kaip išvengti nuodingų grybų

Aukštesniųjų klasių - baravykinių ir kitų genčių - nuodingų grybų nėra daug. Mirtinai apsinuodyti galima žalsvąja blyškiąja arba baltąja musmire. Jos gana panašios į pievagrybius ar ūmėdes. Jas galima atskirti pagal nemalonų kvapą ir sustorėjimą kojelės apačioje.

Be to, labai nuodingi yra šunbaravykiai, pasižymintys blogu kvapu ir kartumu. Iš dalies nuodingos yra ir paprastosios (raudonosios) musmirės, tačiau pakaitintos didesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje jos tampa nenuodingos. Pavyzdžiui, Vakarų šalyse jos naudojamos maistui.

Iš dalies nuodingi gali tapti ir valgomieji grybai, jei jie yra pasenę, suminkštėję arba pakąsti šalnų. Dėl šių priežasčių praėjusį pavasarį per dvi savaites Moldovoje pievagrybiais apsinuodijo daugiau nei 60 žmonių, grybus rinkę pakelėse. Lietuvoje 1950 m. dėl apsinuodijimo žaliuokėmis mirė žmogus. Prancūzija ir Vokietija žaliuokes įtraukė į nevalgomų grybą sąrašą, nors jų nuodingumas ir nebuvo patvirtintas.

Pasaulyje, o ir Lietuvoje, pasitaiko ir psichotropinį poveikį turinčių grybų, sukeliančių haliucinacijas. Amerikos ir Europos platumose retkarčiais aptinkama grybų psilocybe semilanceata, liaudiškai vadinamų “linksmuoliais”. Paprastai suvalgęs tokių grybų žmogus neadekvačiai pralinksmėja arba priešingai - jį apima nepagrįsta depresija. Lietuvoje šių grybų pasitaiko drėgnuose miškuose ar pievose. Jų kepuraitės yra 3-5 cm pločio, gelsvai rudos spalvos, aštriai kūginės formos, laikosi ant ilgos, plonos ir gležnos kojelės.

JAV Džono Hopkinso universitetas atliko eksperimentą su savanoriais. Tyrimo rezultatai parodė, kad 64 proc. žmonių, valgiusių minėtųjų grybų, pradėjo kitaip suvokti aplinką ir tai truko net iki 14 mėnesių. Kai kuriems eksperimento dalyviams net pasireiškė psichinės ligos.


Grybų anketa

Skaičiuojama, kad grybams - apie milijardą metų. Tai ypatinga gyvosios gamtos forma, turinti augalijos ir gyvūnijos tarpinės grandies požymių. Jų gausu sausumoje, vandenyje, dirvose ir ore.

Grybai sudaro apie penktadalį visos augalijos masės. Gamtoje jie atlieka didžiulį vaidmenį, skaidydami įvairias atliekines gamtines medžiagas ir jomis tręšdami žemes.

Grybų įvairovę - nuo pelėsinių iki baravykinių - sudaro apie 400 tūkst. rūšių. Valgomųjų grybų rūšių pasaulyje priskaičiuojama iki 100 tūkst. Lietuvoje jų - apie 400, tarp jų - iki 40 nuodingų rūšių. Baravykinių ir kitų aukštos klasės populiarių ir vartojamų grybų yra 30-40 rūšių. Nors daugelis grybautojų atpažįsta vos pusę jų.

Pasak istorikų, praeityje tam tikri grybai buvo naudojami per karus. Senovės meksikiečiai vieną grybą net buvo paskelbę šventu. Manyta, kad jis didina kareivių narsą. Esama įrodymų, kad vikingai prieš mūšį valgydavo džiovintas musmires, kurios, jų įsitikinimu, keldavo karinę dvasią.
 
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus