• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Įgėlimams jautriausi alergiški žmonės

Autorius: VL žurnalistė Asta Geibūnienė
2012-06-24 11:23:00

Įgėlimams jautriausi alergiški žmonės
Vienas vabzdys – bitė, kamanė arba širšė – įgeldamas išskiria 0,2–0,3 mg nuodų. Mirtina dozė žmogui – 200 mg, todėl gyvybei pavojingi daugybiniai sugėlimai arba įgėlimas į galvą, kaklą, burnos ertmę ir kraujagysles. Taip pat labai pavojinga ūmiai besivystanti žmogaus organizmo alerginė reakcija į nuodus – anafilaksija, kuri pažeidžia keturias organų sistemas (odos, kvėpavimo, virškinimo bei širdies ir kraujagyslių).

Gelia patelės

Geliančių vabzdžių yra daug. Lietuvoje labiausiai paplitę plėviasparniai vabzdžiai. Jie būna vapsviniai,   kuriems priskiriamos širšės ir vapsvos, ir bitiniai – bitės ir kamanės. Bitiniai paprastai gelia tik išprovokuoti, o vapsvos yra agresyvios, ypač vėlyvą vasarą ir rudenį, kai jų padaugėja ir ima trūkti maisto. Vapsvų lizdai randami ant žemės ar sienose, jas traukia šiukšlynai ir saldus maistas, vaisiai. Šie vabzdžiai neretai puola ir nesuerzinti. Beje, kaip papasakojo gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė, jų nuoduose gali būti bakterijų, kurios po įgėlimo gali sukelti celiulitą – paviršinį ar gilesnių odos sluoksnių uždegimą. Širšės, kurios turi daugiau nuodų nei bitės (teigiama, kad sveikam nealergiškam žmogui mirtinai pavojinga 10 širšės įgėlimų vienu metu), paprastai sugelia žmones, kai pajudinamas jų lizdas.

Gelia tik vabzdžių patelės. Gėlimo aparatas yra papilvėje ir susideda iš maišelio su nuodais ir geluonies. Širšei geliant maišelis susitraukia ir nuodai įšvirkščiami į audinius. Bitės geluonis turi daugybę dyglių, todėl jai įgėlus gėlimo aparatas atsikabina nuo papilvės ir bitė miršta. Širšės ir kamanės geluonis turi tik kelis dyglius, todėl jos gali įgelti daugybę kartų. Gydytojas toksikologas Raimundas Purvaneckas perspėja, kad bitė kartu su geluonimi mūsų kūne palieka ir nuodų maišelį. Bandydami geluonį ištraukti pirštais ar pincetu, mes jį suspaudžiame ir susileidžiame nuodus. Todėl medikas rekomenduoja geluonį ne traukti, o tiesiog nubraukti palei odą peiliu ar kokiu kitu daiktu. Ištraukus geluonį, įkandimo vietą būtina dezinfekuoti. Tam puikiai tiks svogūnas ar česnako sultys.

Skauda ir tinsta

Pasak bendrosios praktikos gydytojos Kristinos Morkūnienės, jei įkandimo vieta skausminga, paraudo, šiek tiek niežti, patino, tai laikoma normalia vietine reakcija. Patinimas gali būti įvairaus dydžio ir dažniausiai praeina per vieną ar tris paras. Jei žmogus nėra alergiškas, reikia išgerti skausmą malšinančių ir patinimą mažinančių nereceptinių vaistų, o sugeltą vietą būtina mažiausiai 10 minučių šaldyti. Gyd. alergologė L.Malinauskienė įspėja, kad neretai vietinė reakcija gali išplisti ir už įgėlimo ribų. „Dažniausiai patinimas plinta pirmas 48 val., tinti gali net 7 dienas. Kartu jaučiamas bendras negalavimas, pykinimas. Šiuo atveju prireiks ir vaistų nuo uždegimo. Žmonėms, kuriems po įgėlimo kartą išsivystė didelė vietinė reakcija, paprastai tokios reakcijos kartojasi“, – sakė ji.

Alerginę reakciją galima prognozuoti

Alerginės reakcijos įgėlus vabzdžiams dažniau atsiranda tiems, kurie sirgo arba serga alergine liga (maisto alergija, atopiniu dermatitu, alergine sloga, bronchine astma) arba kurių artimiausi giminaičiai serga alergine liga, netoleruoja kai kurių vaistų. Alerginę reakciją galima prognozuoti: jei anksčiau vabzdžių įkandimo ar įgėlimo požymiai ilgai nepranykdavo, įkandimo vieta labai patindavo, niežėdavo, galima tikėtis alerginės reakcijos. Pirmi keli įkandimai dažnai nesukelia jokios reakcijos, tačiau ilgai išsilaikęs tinimas, perštėjimas gali būti signalas, kad reikia saugotis įkandimų.

Anafilaksijos pavojus

Dažniausiai vabzdžių įgėlimai būna labiau skausmingi nei pavojingi sveikatai ar gyvybei, tačiau vienam iš 250 žmonių įgėlimas sukelia alerginių reakcijų, kurios pasireiškia grėsmingais simptomais ir gali baigtis komplikacijomis ar mirtimi. Kiekvienas galėtų papasakoti istorijų, kaip vapsvai įgėlus į burną žmogus vos neužduso ar sugeltam vaikui užtino akys... Utenos ligoninėje gelbstima komos ištikta moteris, kuriai įgėlė Europoje didžiausia vapsva – širšuolas.

Vabzdžių įgėlimai retai baigiasi mirtimi, tačiau alergiškam žmogui kiekvienas įgėlimas sukelia stipresnę sisteminę reakciją.

„Sisteminėmis reakcijomis vadinamos reakcijos, kurių metu simptomai pasireiškia kitose vietose, nei buvo įgelta, pavyzdžiui, jei bitė įgėlė į koja, o patino vokai“, – paaiškino gyd. L.Malinauskienė.

Sunkios anafilaksinės reakcijos, sukeliančios anafilaksinį šoką, dažniausiai prasideda netikėtai, praėjus 10–20 min. nuo įgėlimo. Retai reakcija gali išryškėti net po 72 val. Kuo anksčiau atsiranda pirmi simptomai, tuo audringesnė ir grėsmingesnė būna reakcija. Pasak pašnekovės, nėra jokių klinikinių kriterijų ar simptomų, išskyrus tik anksčiau buvusias reakcijas įgėlus vabzdžiui, kurios galėtų padėti nuspėti, ar žmogui po įgėlimo išsivystys anafilaksija. „Dažniausiai anafilaksinė reakcija įvyksta jauniems žmonėms, du kartus dažniau vyrams nei moterims, – sakė gydytoja. – Manoma, kad taip yra dėl to, jog vyrai tiesiog dažniau susiduria su geliančiais vabzdžiais. Sunki anafilaksinė reakcija ir šokas gali vystytis bet kuriame amžiuje, bet mirtis (paprastai dėl sustojusio kvėpavimo) dažniausiai ištinka suaugusius žmones. Jei po įgėlimo įvyko anafilaksinė reakcija, ji nebūtinai kartosis ir ateityje: nustatyta, kad pavojus gali grėsti 50–60 proc. tokių pacientų.“

Žmonėms, kuriems įgėlimai itin pavojingi, gydytoja pataria vengti kontakto su geliančiais vabzdžiais, visada su savimi nešiotis pirmos pagalbos vaistus (adrenalino 0,01 proc. ampulę su švirkštu, antihistamininį vaistą (pvz., cetirizino  hidrochlorido  10 mg tabletę), kelias p rednizolono  tabletes) ir žinoti, kaip juos naudoti. „Tokiems žmonėms pasveikti nuo alergijos gali padėti labai efektyvi specifinė imunoterapija su vabzdžių nuodais“, – užtikrino alergologė ir klinikinė imunologė L.Malinauskienė.

Anafilaksinė reakcija

Tokios reakcijos metu patinsta liežuvis, gerklos, atsiranda dusulys, švilpiantis kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, prasideda spazminiai pilvo skausmai, sumažėja kraujo spaudimas, sutrinka širdies ritmas, prasideda traukuliai, paralyžius, žmogus gali netekti sąmonės. Dažniausiai atsiranda ir progresuoja bronchų spazmas, gerklų patinimas , todėl ima dusinti, pamėlynuoja oda, net sustoja kvėpavimas. Sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui prasideda anafilaksinis šokas ir koma. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusįjį gali ištikti mirtis.

Kaip saugotis?

  • Pasistenkite lauke nevalgyti ledų, vaisių, negerti saldžiųjų gėrimų.
  • Venkite ryškiaspalvių, gėlėtų ir tamsių drabužių, iškyloje geriausia vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, dėvėti ilgas kelnes, avėti batus.
  • Rengdamiesi į gamtą nesikvepinkite, nenaudokite kremų, kvapnių muilų, kosmetikos.
  • Jeigu atskrido geliantis vabzdys, nedarykite staigių judesių. Mojavimas rankomis dažnai tik pakursto vabzdžių agresiją.
  • Namuose ant langų uždėkite apsauginius tinklelius, vabzdžius atbaidančiomis priemonėmis papurkškite užuolaidas. Beje, pirkdami tokias priemones, atkreipkite dėmesį, ar jos efektyvios prieš plėviasparnius, nes dauguma buityje naudojamų repelentų jų neveikia.
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus