Kaip išvengti streso spąstų  1 

Įvairūs stresoriai per ilgą laiką sukelia pavojų mūsų fizinei sveikatai, veikia mūsų psichiką, sujaukia mintis bei jausmus. Daugeliu atveju streso negalima išvengti. Jei situacijos pakeisti negalime, pažvelkime į ją kitaip – atsipalaiduokite ir taip nutolkite nuo streso spąstų. Geros ir teigiamos mintys sukelia gerus jausmus, o šie suteikia energijos. Niūrios mintys pripildo mus neigiamomis emocijomis, kurios atima daug jėgų.

Kiekvienas žmogus į stresą reaguoja įvairiai. Vienas tą patį nemalonų įvykį traktuoja gana ramiai, kitas tiesiog palūžta. Prieš pradėdami konstruktyviai nagrinėti stresą, užduokite sau 5 savidiagnozės klausimus:

1. Kas sukelia neigiamus jausmus: nusivylimai, nemalonumai, kitų pykčio protrūkiai ir t.t.? Ypač svarbu nustatyti tokius jausmus, kurie trunka ilgesnį laiką ir juos sukėlusias priežastis.

2. Ar pakankamai išsimiegate? Ar pailsite? Kas trukdo gerai išsimiegoti?

3. Kokios situacijos sukelia tokais kūno reakcijas kaip pilvo skausmai, padažnėjęs širdies plakimas, sprando "surakinimas", staigus jėgų netekimas?

4. Kas trukdo laikytis sveikatai reikalingų įpročių: reguliariai sportuoti, sveikai maitintis, atsipalaiduoti?

5. Ar sunku susikaupti? Ar dažnai mintys nukrypsta į šalį, užsisvajojate? Jeigu taip, kokias užduotis atliekant tai atsitinka?

Šiuos klausimus sau užduokite kiekvieną dieną, susisteminkite savo atsakymus bei pastebėjimus. Tokiu būdu nustatysite savo gyvenimo stresorius. Dažniausiai patenkame į streso spąstus, kai į jo sukėlėjus reaguojame iš karto, nemąstydami ir neapgalvodami situacijos. Savęs stebėjimas turi prasidėti iš karto, kai tik atsitinka koks nors stresinis įvykis ar nemalonumai. Todėl būtina išsiaiškinti įtampos priežastis ir teisingai vertinti susiklosčiusią padėtį.

Jei neskirsime pakankamai dėmesio sau ir savianalizei, nekontroliuosime savęs, ims atrodyti, kad nevaldome savo gyvenimo. Taigi, planuokite savo dieną taip, kad turėtumėte bent pusvalandį tik sau. Tas laikas reikalingas susidėlioti ir suprasti savo mintis bei emocijas. Ramybė, dvasinė pusiausvyra priklauso ne vien nuo temperamento ar charakterio, bet yra ir dėmesio sau rezultatas.