• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kefyro ir jogurto istorija (I dalis)

Autorius: Akvilina Vaičiūnienė
2011-06-08 13:15:00

Kefyro ir jogurto istorija (I dalis)
123rf.com

Prabėgs visai nedaug laiko - gal dešimt, gal penkiolika metų - ir vaistų nuo peršalimo, stomatito ar depresijos ieškosime ne vaistinėje, o... artimiausioje pieno produktų parduotuvėje: rinksimės ten tam tikros rūšies kefyrą, kildintą pieną arba jogurtą.

Japonų mokslininkų manymu, jau XXI amžiaus pradžioje rūgusio pieno produktai turėtų išstumti 50 procentų esamos cheminių vaistinių preparatų rinkos. Šiandien įvairių rauginto pieno gėrimų galima rasti kiekvienos parduotuvės lentynose, o medikai vis dažniau rekomenduoja juos vartoti įvairių virškinimo trakto ligų, dažnų peršalimų atvejais, nusilpus imunitetui.

Rūgusio pieno produktų ištakos

Rūgusio pieno produktų istorija apima daugelį amžių. Jau gilioje senovėje Graikijos, Romos, Indijos, Artimųjų Rytų, Kaukazo ir Balkanų tautos vartojo rauginto pieno gėrimus, kuriuos gamindavo iš karvių, avių ar kitų gyvulių pieno.

Gyvulininkyste besiverčiantys žmonės netruko pastebėti, kad raugintas pienas ilgai išsilaiko ir pasižymi maloniu, gaiviu skoniu. Jie pradėjo vartoti tokį pieną ir įsitikino, kad šis teigiamai veikia žmogaus organizmą.

Seniausiais rauginto pieno gėrimais laikomi kumysas ir kefyras, o jauniausias - jogurtas ir acidofilinas.

Kadaise keliautojai aprašinėdavo susitikimus su arabų klajokliais, besimaitinusiais vien šviežiu ir surūgusiu kupranugarių pienu. Šis kuklus maistas užtikrindavo jiems puikią sveikatą, gerą fizinę formą ir, visų nuostabiausia, garantuodavo neapsakomai ilgą gyvenimą. Liudininkai tikina, esą daugelis iš minėtųjų klajoklių buvo gerokai perkopę šimtmetį.

Vienoje iš seniausių rankraštinių medicinos knygų "Vėsusis sodas" teigiama, kad suraugintas pienas žmogaus organizmui teikia jėgos, jaunina, efektyviai gydo karščiavimą ir stiprius apsinuodijimus.

Tibeto vienuoliai ir senovės Egiptas

Prieš keletą tūkstančių metų Tibete gyvenę budistų vienuoliai, maitinęsi daugiausia pienu ir duona, pastebėjo, kad pienas molinėse puodynėse rūgsta skirtingai. Tekančiu vandeniu išplautuose induose raugintas pienas įgaudavo vienokį skonį, o induose, kuriuos vienuoliai plaudavo tvenkiniuose, pienas tapdavo kitoks ir pasižymėjo malonesniu skoniu.

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus