Koks maistas siunčia skrandžiui signalą STOP?

123rf.com

Sunkumas skrandyje, pilvo pūtimas ir apskritai bloga savijauta pavalgius – kas tai? Atsitiktinis skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimas ar bausmė jums, kad valgėte ne tai, ką derėtų?

Skrandžio ir žarnyno veiklos sklandumas dažniausiai priklauso ne tik nuo to, ką suvalgėte, bet ir nuo kai kurių išorinių veiksnių – pavyzdžiui, koks buvo jūsų fizinis aktyvumas ar emocinė būklė prieš valgį, valgymo metu ir po jo.

Ir vis dėlto sutrikus virškinimui pirmiausia dėmesys turėtų nukrypti į jūsų valgiaraštį – ar tik nesusigundėte piktnaudžiauti virškinimą apsunkinančiais produktais?

Organizmo reakcija į įvairius produktus gali būti įvairi. Tam tikrų patiekalų ar produktų vieni žmonės gali apskritai netoleruoti, o kitiems tai – jėgų ir energijos šaltinis. Tarkime, jūros gėrybės. Vieniems jos – gardžiausias delikatesas, papildantis organizmą įvairiomis maistingomis medžiagomis, o kitiems – pats tiesiausias kelias į ligos patalą su pykinimu ir skrandžio skausmais. Tai yra individuali organizmo reakcija, kurią gali lengvai prognozuoti pats žmogus.

Ir vis dėlto esama iš pažiūros ne tokių jau blogų produktų, kurių pavartojus per daug gali laikinai sutrikti skrandžio ar žarnyno veikla.

Kviečiai ir rafinuoti miltai. Bet kokia forma valgiaraštyje esantys kviečiai apsunkina mitybą. Tai gali būti ir balta duona, batonas, sausainiai, ir makaronai, manų kruopų košė bei kt. Kad organizmas visiškai nuo jų išsivalytų, turi praeiti ne mažiau kaip 2 savaitės. Kviečiai – gana populiarus alergenas, jų netoleruoja daugybės žmonių organizmas. Vieniems tai pasireiškia odos bėrimais, kitiems – virškinimo sutrikimais, dujų susikaupimu, viduriavimu ar imuninės sistemos nusilpimu.

Pienas ir jo produktai. Pieno produktai gali sukelti pilvo pūtimą daugumai suaugusių žmonių – kaip tik todėl manoma, kad apie 60 proc. suaugusių žmonių organizmui pieno produktai kelia daugiau žalos nei naudos. Jautresniems, į alergijas linkusiems žmonėms pernelyg daug pieniško maisto valgiaraštyje gali sukelti alergijas, astmą, emocinių sutrikimų – depresiją, padidėjusį nerimą.