• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kraštutinumai mityboje  1 

Autorius: Nerija Kondratenko
2010-07-26 15:00:00

Kraštutinumai mityboje
Jupiterimages.com nuotr.
Kalbame, diskutuojame apie įvairias teisingos mitybos formas. Praktikuojame įvairiausias sveikos mitybos formas neapsvarstydami galimo rezultato. Vienos  iš labiausiai paplitusių ir įvairių “dvasinių” ir “išminties” centrų” siūlomų mitybos formos – vegetarizmas ir veganizmas.  Lietuvoje vegetariška mityba įgauna vis didesnį pagreitį. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie propoguoja šią mitybos formą ir atsisako gyvulinės kilmės produktų.

Kaip gi paparsatam žmogui susigaudyti šiuolaikinio pasaulio informaciniame sraute? Gal prieš priimant sprendimą, pirmiausiai,  reikėtų pasidomėti žmogaus organizmo įgimtais poreikiais? Žmogaus organizmui yra svarbūs ir būtini gyvulinės kilmės baltymai. Jų organizamas panaudoja 95 proc., o augalinių tik 75 proc. Abiejų rūšių baltymų derinys yra labia vertingas ir suteikiantis įgimtiems organizmo poreikiams visų reikalingų medžiagų. Atsisakius gyvulinės kilmės baltymų, organizmas pradeda naudoti savo atsargas.
 
Pavyzdžiui: pantoteninės rūgšties, vitamino B12 augaliniuose produktuose NĖRA. Praktikuojant vegetarinę, veganinę mitybą, atsiranda natrio, geležies, kalio stygius. Be to, augaliniame maiste esantys baltymai sunkiau pasisaavinami, o ir jų amino rūgščių sudėtis dažniausiai nėra optimaliai suderinta. Rekomenduojama, kad paros racione būtų apie 50-60 proc. baltymų kiekio sudarytų gyvulinės kilmės baltymai. Taigi  vegetarizmas, veganizmas jau savaime yra nenatūrali ir nepilnavertė  mitybos forma.

Kitas klausimas iš kur kilusi ši mitybos pozicija? Jos šaknys – Azijos šalys, kuriose labiausiai pasireiškęs skurdas, todėl žmogus negali pilnavertiškai ir taisyklingai  maitintis atsižvelgdamas į įgimtus savo organizmo poreikius.
Neretai tenka girdėti, kad vegetarizmas, veganizmas – tai viena iš sąmoningumo ugdymo, dvasinio ir emocinio tobulėjimo formų. Drįstu teigti, kad ši pozicija tik parodo žmogaus sąmoningumo nebuvimą ir nuosmūkį. Visi žinome, kad ne maistas įtakoja mūsų emocijas (pyktį, susierzinimą, agresiją, tinginystę). Pavyzdžiui: jei žmogus nėra pakankamai sąmoningas, būdamas alkanas jis tampa piktas, nes yra nepatenkinamas jo noras, poreikis.

Kita mąstymo kryptis – „kas su akim, to nevalgau“, t. y. Sutapatinamas kepsnys lėkštėje su gyvūnu. Tai kur mūsų sąmoningumas, kai valgydami ikrus, kiaušinius neįžvelgiame gyvybės pradžios, o kepsnyje staiga ją pamatome?

Vegetariškos, tuo labiau veganiškos mitybos šalininkai turėtų labai atsakingai ir kruopščiai tik su medikų pagalbaplanuoti savo valgiaraštį ir vartoti maisto papildus.

Žmogaus organizmas pats reguliuoja ir praneša mums kokių medžiagų mums trūksta, tik reikia išmokti pažinti savo kūną ir jo klausytis.

Kita problema yra mūsų besotystė ir rajumas. Kraštutinumai, nuolaidžiavimas sau, bet kurioje srityje kenksmingi. Tai ar galime teigti, kad pati mėsa kenkia? O gal kenkia tik besaikis jos vartojimas? Pasidomėję mūsų virškinimo sistemos ypatumais visi suprasime, kad tam tikrų maisto produktų grupių vartojimas vienu metu – kenksmingas mūsų sveikatai. Amerikiečių dietologas, profesorius G. Šeltonas jau seniai rekomenduoja nemaišyti rūgštinių produktų su šarminiais.
 
Siekdamas tą įrodyti, amerikiečių gydytojas H. Hėjas atliko bandymus, kurių rezultatas patvirtino. Jo sudarytoje maisto produktų lentelėje yra išskirti rūgštiniai ir šarminiai produktai. Prasidėjus virškinimo procesui, išskiriamas vienos rūšies virškinimo fermentas, todėl kitos rūšies maistas lieka pilnai nesuvirškintas. Tai įvyksta vėliau. Rusijoje buvo atlikti tyrimai su 8-10 mėn. kūdikiais. Jiems buvo sudarytos galimybės valgyti kada nori ir tai, ką patys išsirinks. Gautas rezultatas parodė, kad vieno valgymo metu vaikas valgė tik vienos rūšies maistą, kito valgymo metu – kitos. Jie nesimaišė. Ir kas įdomiausia, kad savaitės racione buvo maistas, kurį jie suvartojo, turėjo visus būtinus gyvybiškus elementus.

Tai kas ta teisinga mityba? Pirmiausiai, nereikia iš maisto daryti kulto ir pulti į kraštutinumus. Tik gydytojams rekomendavus ir prižiūrint taikyti dietas ar tuo labiau badavimus (jei tai būtina), organizmo valymus. Mes įtakojami populiarios informacijos, puolame iškart ją taikyti, o tai įtakoja mūsų ir ateities kartų sveikatą. 
 
Pamiršę savo prigimtį, palikę už nugaros savo sąmoningumą, kuris mums padėtų pasirinkti. Ugdykime savo sąmoningumą, įsiklausykime į savo organizmą ir jo poreikius – štai kokia paprasta tiesa.
 

 

Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Vitalija
2010-07-26 18:01:55
Tik aš nesuprantu, kaip gali kenkti valgymas drauge baltymų ir angliavandenių. Juk kiekviename produkte yra tam tikra dalis angliavandenių, baltymų, riebalų... Man neskanu viena zuvis ir darzovės ar panašūs derinai. Manau, svarbu, tai, kokį kiekį mes valgome to mišraus maisto ir su kokia nuotaika .