Nauja mada žiniasklaidoje – perdėtas gąsdinimas nesveiku maistu

Pastaruoju metu žiniasklaidoje apstu straipsnių ir reportažų apie nesveiką, pavojingą maistą, E priedus. Kartais tikrai sunku susigaudyti, kas tiesa, o kas ne, ir išsirinkti tinkamų maisto produktų.

Žmonės niekada nesimaitino tobulai. Iki XX a. vidurio didžiausia problema buvo visaverčio maisto stoka. Žmonės valgė bet ką, tiksliau – tai, ką turėjo. Galėjo net visą dieną valgyti vienodą maistą, pavyzdžiui, vien duoną. Kartais žiniasklaidoje pasirodo teiginių, kad anksčiau žmonės maitinosi kur kas sveikiau. Deja, tai nėra tiesa. Ir sergama buvo gana dažnai.

Tikėtina, kad onkologinių ligų pasitaikydavo rečiau, bet anksčiau gyvenimo trukmė buvo trumpesnė, liga nespėdavo išsivystyti. O ir ligų diagnostika buvo kur kas prastesnė. Visaverčio maisto stoka ir dėl jo atsiradusios ligos buvo labai paplitusios.

Nuo XX a. pradžios žmonių mityba pradėjo gerėti, atsirado žinių apie maistines medžiagas, jų reikšmę. Dėl to pradėjo populiarėti įvairios dietos. Dabar gyvename pertekliaus laikais, kai maisto yra daugiau nei reikia, galime laisvai rinktis, kaip maitintis. Paradoksalu, bet visaverčio maisto stokos problema aktuali ir šiais laikais. Žmonės vis vien valgo nepakankamai įvairų maistą, todėl vienų medžiagų gauna daugiau nei reikėtų, o kitų – per mažai. Šiais laikais maiste trūksta mikroelementų, maistinių skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių.

Nepamirškime, kad, be maisto, yra ir valgytojas. Gerti pieną yra sveika, bet jei žmogaus organizmas jo netoleruoja, tai tikrai nėra gerai. Riešutai – puikus produktas, bet tik nealergiškam jiems žmogui. Tačiau nuomonė, kad jei ko nors noriu, vadinasi, tos medžiagos trūksta organizmui, nėra teisinga. Jei organizmui ko nors trūksta, jis sugeba pasisavinti daugiau tos medžiagos iš maisto, bet tikrai nemoka pasakyti, ko nori valgyti. Jei žmogus kurį laiką labai nori vieno produkto ar jų grupės (pvz., saldumynų), tai susiję su netinkama mityba, bet ne taip tiesiogiai. Alkis gali pasireikšti skirtingai, todėl tam tikro maisto norėjimas yra viena alkio apraiškų. Na, o šiandien propaguojamo maisto netoleravimo testo nepripažįsta nė viena medicinos draugija jokioje šalyje, nes nėra nei logiško paaiškinimo, nei įrodymų, kad jis naudingas.