• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Nutukimo epidemija ir fizinis aktyvumas nesusiję

2009-01-08 00:00:00

Nutukimo epidemija ir fizinis aktyvumas nesusiję
"Gamma" nuotr.

Naujas JAV mokslininkų tyrimas neigia paplitusį požiūrį, kad fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant sustabdyti nutukimo epidemiją.

Loyolos universiteto Čikagoje (JAV) Sveikatos sistemos tyrimų centro ir su juo bendradarbiaujančių kitų mokslo institucijų tyrėjai lygino Čikagoje bei jos priemiesčiuose gyvenančių afroamerikiečių moterų ir kaimiškų Nigerijos regionų gyventojų svorį bei fizinį aktyvumą, skelbia „Sciencedaily.com“.

Buvo nustatyta, kad Čikagoje gyvenančios afroamerikietės vidutiniškai sveria 83,3, o Nigerijos kaimų moterys – 57,5 kilogramus.

Tyrėjai tikėjosi, kad tyrimų rezultatai paliudys, jog lieknesnės Nigerijos moterys yra fiziškai aktyvesnės. Savo nuostabai jie aptiko, kad, lyginant abiejų tyrimo dalyvių grupių fizinės veiklos metu sudegintų kalorijų skaičių, nebuvo pastebėta jokio reikšmingo skirtumo.

„Mažesnis fizinis aktyvumas veikiausiai nėra svarbiausias nutukimo epidemijos plitimo veiksnys“, – tvirtina Loyolos universiteto mitybos specialistė daktarė Amy Luke, recenzavusi žurnale „Obesity“ praėjusį rudenį paskelbto tyrimo medžiagą. A. Luke yra Loyolos universiteto Čikagos Stritcho medicinos mokyklos Profilaktinės medicinos ir epidemiologijos katedros profesorė adjunktė.

JAV vyriausybės patvirtintose rekomendacijose teigiama, kad kiekvieną savaitę suaugusiam žmogui yra būtina mažiausiai pustrečios valandos trukmės vidutinio sunkumo fizinė veikla (pavyzdžiui, spartus vaikščiojimas) arba bent 75 minučių intensyvus krūvis (bėgiojimas ar pan.). Suaugusieji taip pat turėtų mažiausiai du kartus per savaitę stiprinti raumenis bent paprasčiausiais pratimais – tarkim, kilnodami sunkumus ar darydami mankštos pratimus.

Įrodyta, kad aktyvi fizinė veikla yra naudinga, pastebi „Sciencedaily.com“. Ji stiprina kaulus ir raumenis, suteikia žvalumo, stiprina psichinę sveikatą, mažina kraujospūdį, gerina cholesterolio lygį, mažina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, gaubtinės žarnos ir krūties vėžio riziką.

Tačiau Loyolos universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad tarp svarbiausių aktyvios fizinės veiklos privalumų gali nelikti svorio reguliavimo. „Kai žmonės mankštinasi, jie sudegina daugiau kalorijų, tačiau sunaudotą energiją kompensuoja daugiau valgydami“, - tvirtina vienas tyrimo autorių, Profilaktinės medicinos ir epidemiologijos katedros vedėjas daktaras Richardas Cooperis.

„Mes labai norėtume patvirtinti, kad fizinis aktyvumas teigiamai atsiliepia svorio reguliavimui, tačiau iš tikrųjų taip nėra“, - pareiškė mokslininkas.

Tyrime dalyvavo 149 moterys iš dviejų Nigerijos kaimų ir 172 afroamerikietės, gyvenančios vakarinėje Čikagos dalyje ir jos priemiestyje Maywoode.

Čikagietės per vieną dieną dėl fizinės veiklos vidutiniškai sudegindavo po 760 kalorijų, o Nigerijoje gyvenančios moterys – po 800. Pasak tyrėjų, šis skirtumas statistiškai nėra reikšmingas.

Atsakymo į klausimą, kodėl čikagietės svoriu lenkia Nigerijos moteris, ieškoti reikėtų nagrinėjant jų dietos skirtumus, teigia daktarė A. Luke. Pasak jos, Nigerijos moterų vartojamame maiste yra daug skaidulų bei angliavandenių ir mažai riebalų bei gyvūninių baltymų. Tuo tarpu čikagiečių dietoje yra nuo 40 iki 45 proc. riebalų ir daug perdirbtų maisto produktų.

„Ima kauptis įrodymai, kad dietos ypatumai yra svarbesni, nei dėl fizinės veiklos sunaudotos energijos kiekis, – teigia mokslininkė. – Atsikratyti nereikalingų kilogramų nekeičiant savo mitybos, iš visko sprendžiant, nepavyks.“

Atliekant šį tyrimą dalyvavo Ibadano universiteto (Nigerija), Howardo bei Viskonsino universitetų ir J. Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos specialistai.
 
Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus