Po švenčių atsikratykite liūdesio

Baigėsi švenčių maratonas, tačiau šventine nuotaika užsikrėtę buvo toli gražu ne visi. Kai kurie žmonės nemėgsta švenčių, nes būtent tuo metu juos apninka liūdesys, kurį neretai pavadiname šventine depresija ir kuris nepalieka net po švenčių.

Trumpalaikis liūdesys - ne liga

Specialistai teigia, kad po švenčių neretai apninkantis liūdesys - jokiu būdu ne liga. Tai - emocija, kuri, kaip ir visos kitos, turi savų priežasčių. Tačiau jei liūdesio būsena užsitęsia gerokai po švenčių, patartina pasikonsultuoti su specialistu, kad ši būsena netaptų liga.

Yra žmonių, kurie nelaukia, nenori švenčių, jos jiems atneša liūdesį. Psichiatrai teigia, jei žmogui liūdna, tikriausiai jam kažko trūksta. Galbūt tai susiję su tuomete jo gyvenimo situacija, gal metai buvo negeri ir jis prarado ką nors iš savo artimųjų, gal neteko darbo, gal patyrė materialinių sunkumų...

Gyvenimas šiuo metu Lietuvoje daugeliui nelengvas. Aišku, mes nebūtume Lietuvos žmonės, jeigu nemokėtume dejuoti - mes pirmiausia dejuojame, o tik paskui bandome konstruktyviai spręsti. Šie bruožai neretai ir nulemia šventinį liūdesį.

Kai kurie žmonės savo prigimtimi yra liūdnesni, jiems liūdna visą gyvenimą. Per šventes tokiems tampa dar liūdniau. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad apskritai Lietuvoje pesimizmo yra per daug.

Kita vertus, galbūt smagu kartais pamąstyti, paliūdėti. Galų gale - liūdesys yra visiškai natūrali, sveika, tikra žmogaus emocija, kaip ir pyktis, džiaugsmas, nerimas. Tikriausiai nėra žmogaus, kuris kartkartėmis nebūtų liūdnas.

Užsitęsusi būsena - pavojinga

Nėra įrodymų, kad depresija per šventes paūmėtų. Vis dėlto natūralu, kad tiems žmonėms, kurie serga depresija ir yra vieniši - neturi šeimos, draugų, - švenčių laikotarpis yra dar didesnis kontrastas. Jiems ir šiaip yra blogai, kasdienybė - niūri, tamsi, pilka, o čia dar aplink besilinksminantys žmonės... Šiems žmonėms per šventes ir po švenčių tikrai yra sunkiau.

Ar tas liūdesys nejučia gali užsitęsti, daug priklauso nuo situacijos. Psichiatrai teigia, jei žmogus turi tokią problemą, kaip, pavyzdžiui, nedarbas, ir jei neturi vilties, kad po švenčių tą problemą pavyks įveikti, jo liūd-nos nuotaikos gali užsitęsti.

Tačiau dažniausiai praeina šventės, susikaupia daug nenuveiktų darbų, kuriuos reikia nudirbti, ir dauguma žmonių įsisuka į darbų srautą - nebėra kada liūdėti, reikia tik žiūrėti, kaip viską spėti.

Kitaip sakant, šventinė ar pošventinė depresija visiškai nėra liga ir jos nebūtina gydyti - bėgti pas psichiatrą ar ieškoti antidepresantų. Tačiau jei tas liūdesys užsitęs, praeis šventės, praeis trys keturios savaitės, praeis mėnuo, o liūdesys nesiliaus, tik stiprės, taps vis sunkiau ir sunkiau - reikia pagalvoti, ar tai ne depresija, ir pasikonsultuoti su specialistu.

Depresija, kaip ir kiekviena liga, turi tą pačią ypatybę - kuo greičiau ją pradėsime gydyti, tuo greičiau ją įveiksime.

Žmonėms, kuriems buvo liūdna per šventes, kuriems liūdna dar ir dabar, psichiatrai pataria pasistengti suvokti: aš pats turiu stengtis, kad išsikapstyčiau iš savo būsenos. Galbūt vienam padės tai, kad apsilankys bažnyčioje, kitam - mėgstama muzika, trečiam - gera knyga... Galbūt pats galite paskambinti draugui ir pasakyti, kad jums liūdna, todėl norėtumėte užeiti į svečius, pabendrauti. Jeigu panirsite į liūdesį ir nesistengsite iš jo išbristi - liūdesys ir nepraeis. Todėl ar jūs būtumėte 5-6 metų, ar 30-40, ar vyresni, reikia ieškoti būdų, kaip liūdesio atsikratyti.