• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Alisa Grebenščikova – apie liūdną vienišos motinos dalią

Autorius: Balsas.lt
2009-11-04 12:00:00

Aktorė, garsaus Rusijos roko dainininko Boriso Grebenščikovo dukra pasakoja, kaip ją, dar besilaukiančią, paliko gyvenimo draugas ir kodėl jis iki šiol nematė sūnaus.

Moteris beveik metus slėpė, kad jos ir operatoriaus Sergejaus Danduriano keliai išsiskyrė. Niekam nepasakojo, kad žinia apie nėštumą jį suglumino. Ir apie tai, kad praėjus keletui mėnesių po skyrybų susirinko daiktus ir išvažiavo už miesto. Paliko vyrą bute, kurį jie kažkada kartu nusipirko, o pati išsinuomavo namą Pamaskvėje. Grebenščikova slėpė ir tai, kad Sergejus per praėjusius metus nei karto nepaskambino ir neaplankė jos ir vaiko. Užtai pakeitė spynas jų bendrame bute.

"Aš ne prieš, kad Sergejus bendrautų su sūnumi"

- Alisa, gimus vaikeliui pasitikėjimo savimi padaugėjo?

Jeigu jau palietėme man skaudžią temą, galiu pasakyti, kad, jeigu būčiau ištekėjusi, galėčiau atsakyti „taip“. O dabar aš - vieniša motina ir negaliu teigti, kad toks statusas man prideda pasitikėjimo savimi.

- Bet šeima juk buvo, nors jūs ir nebuvote susituokę.

Ne, dar būdama nėščia aš išvažiavau gyventi į užmiestį, ir mano bendras gyvenimas su Aliošos tėvu baigėsi. Kai berniukui sukako vos mėnuo, šeimos jau nebuvo. Bet tada aš stengiausi nekalbėti apie tai, apeiti aštrius kampus, nes situacija dar buvo neaiški.

- Jūs išvažiavote iš buto, kurį nusipirkote prieš keletą metų?

Tai bendras mano ir Seriožos butas. Tačiau man puikiai sekasi gyventi užmiestyje. Kol kas nėra būtinybės nedelsiant spręsti gyvenamojo ploto klausimą, todėl jis lieka atviras.

- Bet savo tėviškas pareigas Sergejus prisimena? Alimentus moka sąžiningai?

Ne, mes apie tai nei karto nesame kalbėję.

- Nejaugi gimus sūnui jo tėvas nebandė atgaivinti santykių?

Nei vienas iš mūsų nebandė taikytis. Matyt, mus abu tokia situacija tenkina. Pastarąjį kartą Seriožą mačiau praėjusių metų rugpjūtį. Neprieštaraučiau, kad Sergejus bendrautų su sūnumi, ir jis tai žino. O toliau - kiekvieno asmeninis pasirinkimas.

- Kas jums padėjo išgyventi skyrybas?

Kaip čia subtiliau pasakyti... Aš ir Sergejus neturėjome finalinio pokalbio, kurio metu būtume sudėlioję visus taškus ant "i". Taigi, tai yra ne kirviu nukirsta istorija, o neapibrėžta būsena, kurioje esu jau labai seniai. Aiškumo nebuvimą aš, žinoma, sunkiai išgyvenu. Bet stengiuosi "susukti lizdą" netgi ir sudėtingiausioje situacijoje, rasti teigiamų pusių visur. Jeigu to nedaryčiau, raudočiau kiekvieną dieną. Bet aš nenoriu taip gyventi. Noriu žiūrėti į pasaulį plačiai atmerktomis akimis.

- Klausėte, kodėl taip nutiko?

Taip, daug kartų. Tačiau atsakymo nežinau.

- Meilė baigėsi?

Pirmiausia aš norėčiau atsakyti sau į klausimą, ar meilė apskirtai buvo ir kas tai iš esmės yra. O šiaip jau prieš ištekant reikia gerai viską apgalvoti ir būti tikra, kad tai būtent tas žmogus, su kuriuo būsi laiminga.


"Ištekėti neskubu"

- Alisa, bet juk jūs ir nebuvote ištekėjusi...

Taip! Todėl ir netekėjau! Ir dabar prieš tekėdama labai rimtai pamąstysiu. Nors, žinoma, labai sunku blaiviai vertinti situaciją, kai esi įsimylėjusi. Ypač, kai esi jauna.

- O ar verta apskritai tekėti? Jūs puikiai susitvarkote su sūnaus auklėjimu ir sėkmingai darote karjerą.

Šis klausimas mane iš tiesų kamuoja. Jeigu "norisi" nelaikyti argumentu, manau, tekėsiu tik tuomet, kai galėsiu suformuluoti, kas turi pasikeisti dėl vedybų ir ko aš noriu iš santuokos.

- Kuo jums patrauklus ištekėjusios moters statusas?

Man atrodo, kad gyvenimas įgauna kitą prasmę. Širdyje esu namų kūrėja, ir mano ambicijos nėra susijusios su karjera. Nors ir nesuprantu, kodėl, turėdama tokį požiūrį į gyvenimą, esu viena. Norėčiau būti didelių namų šeimininke.

- Dabar mažasis Alioša svarbiausias vyras jūsų gyvenime?

Mane trikdo tokia formuluotė. O jeigu pagimdysiu antrą sūnų? Tuomet jis perims svarbiausio vyriškio vietą?

"Nenoriu atpratinti Liošos nuo krūties"

- Bet per praeitus metus jūs turėjote pakeisti įpročius, juk artėjant 30-mečiui gyvenimo būdas, paprastai jau būna nusistovėjęs. Ko sunkiausia buvo atsisakyti?

Aš užaugau Nevos prospekte, Peterburgo centre, o pastaruosius 10 metų gyvenau Maskvos centre. Tačiau tapusi nėščia išvažiavau už miesto. Žengiau iš vienos realybės į kitą, ir tai mano pasirodė labai įdomu.

- Liošai jau metai ir keturi mėnesiai, o jūs iki šiol maitinate jį krūtimi...

Kuo toliau, tuo baisiau man klausytis patarimų, kad nuo to jį reikia atpratinti. Kaip aš galiu atpratinti sūnų nuo krūties? Kam to reikia? Tai jo nusiraminimas, tai, ant ko laikosi jo pasaulis. Jeigu kažkas ne taip, jis užlipa ant kelių, susiranda "pieno virtuvėlę" ir nusiramina. Kuo galima nuraminti kūdikį, jeigu nei maitinimu krūtimi? Kūdikis verkia, o tu jam burną užkemši čiulptuku, atseit, man tu nerūpi, štai tau guminė mama.

- Jūs visai nesiskiriate?

Stengiamės to išvengti. Nors iki gruodžio vidurio laisvų dienų man nenusimato. Dabar filmuojuosi seriale Kijeve, viename pagrindinių vaidmenų. Ir Lioša nuolat keliauja su manimi, netgi traukinyje mes turime mylimas palydoves. Maskvoje man - repeticijos ir filmavimai "Ledynmetyje" ir "Pirmajame kanale".

- Ką jums davė projektas "Ledynmetis"?

Dėl šio projekto ėmiau labiau pasitikėti savimi. Radau savo kūrybinę stichiją. Kai aš ne atlikėja, bet bendraautorė, kai nuolat mokausi kažko naujo. Žinoma, suprantu, kad niekuomet neišmoksiu čiuožti kaip profesionalės. Bet siekis ir nesibaigianti kova su savimi man labai patinka. Taip, tai sudėtinga, bet kartu ir labai įdomu. Aš visuomet maniau, kad akmenuotas kelias įdomesnis už lygų. Todėl labai džiaugiuosi, kad mano gyvenime yra toks projektas kaip "Ledynmetis".

- O kas tuo metu būna su sūnumi?

Esu labai dėkinga savo mamai, kad ji pasirink mano ir Aliošos gyvenimą, o ne savo. Viskas yra taip, kad visa šeima - mama, tėtė, senelis, derinasi prie mano ir Aliošos poreikių.

- Borisas Grebenščikovas dažnai matosi su anūku?

Visiems mums norėtųsi susitikti dažniau, bet dėl įvairių priežasčių ne visada pavyksta. Alioša turi mamą, močiutę, senelį, prosenelį ir visą likusį pasaulį...


Alisa Grebeščikova

Gimė 1978 metų birželio 12 dieną Sankt Peterburge.

Tėvai: Borisas Grebenščikovas, muzikantas, mama - Natalija Kozlosvskaja, inžinierė-ekonomistė.

Debiutavo kine 1997 metais, Dmitrijaus Meschijevo filme "Amerikietė".

Netekėjusi, augina sūnų Aleksejų (1 metai 4 mėnesiai)

Su vaiko tėvu operatoriumi Sergejumi Dandurianu kartu gyveno 6 metus.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus