• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Apie roką, sutryptą pankų batais

Autorius: Lukas Lisauskas, respublika.lt
2010-03-13 08:00:00

Apie roką, sutryptą pankų batais
respublika.lt

Kūrybinio kelio pradžia, pirmoji gitara, gastrolės Indijoje, filosofiniai pamąstymai apie Rytus ir roko muziką - visa tai pokalbyje su į Lietuvą atvykstančiu legendinės grupės “Akvarium” lyderiu Borisu Grebenščikovu (Boris Grebenshchikov).

- Borisai Borisovičiau, kaip reagavo jūsų tėvai, kai jūs pradėjote savo veiklą?

- Namuose jau vyko mini karai, kai dar nieko nebuvau pradėjęs. Tėvui nepatiko, kad klausau Arturo Brauno, nes jį leisdavau garsiai, o Braunas labai garsiai rėkia. Mama mane atvirkščiai - gynė. Bet jai nepatiko, kad septintą valandą ryto perrašinėdavau plokšteles ir neleisdavau jai miegoti. O kai pradėjau rašyti dainas, manęs labai neatkalbinėjo, tik mama sakydavo: “Neužsiimk niekais”. Tiesa, dabar stebisi, kad dainos, kurios jai patinka, buvo parašytos būtent tada.

- Ar saugote savo pirmąją gitarą?

- Ne, pirmoji gitara kažkur dingo. O kitą vieną pirmųjų mano gitarų nupirko mergina internetinės svetainės aukcione ir taip labai padėjo išleidžiant albumą “Pesen rybaka”. Visos kitos gitaros saugomos studijoje.

- Ne taip jau seniai koncertavote Indijoje. Kuo išsiskiria Indijos publika?

- Na, jie kitokios odos spalvos ir rengiasi kitaip. Viskas.

- Kas yra Indijoje, ko trūksta mums?

- Reikalas tas, kad Indijos civilizacijai mažiausiai septyni tūkstančiai metų, tikriausiai vienuolika tūkstančių, ir jie per tą laiką tarpusavyje mažai kovojo. Tai, ką jie taip ilgai išsaugojo, iš principo yra ta pati religija, jungianti ir sutelkianti labai daug žmonių. Jie elgiasi su žeme ir šventomis vietovėmis visai ne taip, kaip mes. Mus išmokė, kad žemė yra blogis, kad žemė - pagonybė. Kas yra pagonybė, mes juk maitinamės iš žemės? O jie išmoko žemę mylėti ir gyventi darniai.

- Mėgstamiausia Indijos vieta.

- Man Indijoje patinka labai daug vietų. Tačiau, manau, pati mėgstamiausia - tai laisvas viešbučio numeris.

- Jei Vakarai mokytųsi iš Rytų kultūros, gal bendravimas ir vertybės pasikeistų į gera?

- Jei visuomenė kenčia, vadinasi, ji pati save ir iškankino. Nes daugiau niekas negali jos kankinti. Sunku įsivaizduoti, kad Pigmėjus Vakaruose kentėjo. Tol, kol visuomenė pati save kankins, žvilgsnis ar į Rytus, ar į Šiaurę nepadės. Tačiau jei ji norės pasisemti išminties, tegu atsigręžia į Rytus...

- Ar galite pasiekti nirvaną?

- Žiūrint kaip ją suprasi. Nirvana - labai sudėtingas dalykas. Kiekvienam ji skirtinga ir kiekvienas ją supranta savaip. Sakykim, pažinojau vieną žmogų, kuris sakė: “Aš taip pat medituoju! Įsijungiu erotinį kanalą ir pasineriu į meditaciją!”

- Ar jūs tikite tuo, kad budistų lamos gali skraidyti?

- Pats to nemačiau, bet visiškai tikiu. Daug mano draugų man apie tai pasakojo. Pažinojau vieną jauną vaikiną iš Rygos, kuris tuo užsiiminėjo, bet vėliau nustojo.

- Iš esmės įmanoma pakilti šiek tiek virš žemės?

- Galima, bet kam? Yra nuostabi istorija, kaip Buda su mokiniais vaikščiojo paupiu, pamatė skraidantį jogą ir paklausė: “Ko tu išmokai?” Tas atsakė: “Dvidešimt metų meditavau ir dabar moku vaikščioti vandeniu”. Buda jo paklausė: “Kam? Ar ne paprasčiau sumokėti kelias monetas ir jus perplukdys per upę”. Bendrai kalbant, daugelyje Rytų kultūrų tokie stebuklai nėra patvirtinti, nes asmuo pradeda garbinti save, o tai yra didelė kliūtis tobulėti dvasiškai.

- Kaip manote, kas geriau - gyventi ateityje ar mėgautis dabartimi?

- Gyventi ateityje tikslo nėra, nes ten dar nieko nėra įvykę. Gyventi fantazijose galime rekomenduoti žmogui, kuris labai sunkiai psichiškai serga. Jei gyvenate šiuo metu ir skiriate sau dėmesio, tai ir “kaifo” ieškoti nereikia, jis pats ateina ir viskas vyksta savaime.

- Jūsų dukra Alisa pritaria jūsų filosofinėms idėjoms ir seka jas?

- Manau, tai labai pavojinga, nes mes esame skirtingo amžiaus ir gyvename labai skirtingą gyvenimą. Labai tikėtina, kad taip gali būti, ir aš mielai jai ką nors rekomenduočiau. Ir dabar, pasitaikius galimybei, mes apie tai diskutuojame.

- Ar palaikote ją, kaip pradedančią kūrėją?

- Palaikau visas dukters idėjas dėl visko, ką ji daro. Man patinka, kad tai, ką Alisa daro, yra naudinga žmonėms. Ji gali netgi lieti plieną! Jei tai suteiks jai laimės, aš ją palaikysiu.

- Kaip, jūsų nuomone, pasikeitė roko muzika, kurios jūs dar klausote?

- Gali būti, kad klystu, tačiau manau, kad paskutinis rokas dingo nuo žemės paviršiaus dar aštuntojo dešimtmečio viduryje. Jis buvo sutryptas pankų batais! Ir dėkui Dievui! Žinote, ligi šiol egzistuoja grupė “Nazareth”, kartą ji koncertavo Rusijoje. Aš juos labai gerbiu. Bet nesuprantu, kodėl jie groja vis tas pačias dainas. Į tai jie atsako: “O kam dainuoti naujas, jei žmonės vis dar laukia senų?”
 
 

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus