• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Arnas Klivečka: "Išgyvenu dėl ateities"

2009-02-25 00:00:00

Arnas Klivečka:
lsveikata.lt info; nuotr.

"Nors kai kurių politikų manymu krizė dar neprasidėjo, manau, duobės dugną pamatysime liepą. Jau dabar iš pažįstamų, turinčių smulkesnį verslą, matau, kaip stoja darbai. Girdžiu, kad užsakymų mažėja arba jų nebeliko. Pagaliau, nuėjęs į maisto prekių parduotuvę matau daug mažiau žmonių. Juk anksčiau savaitgaliais užsukus į didesnį prekybos centrą be 40 minučių neapsisukdavau, o ir prie kasos sugaišdavau geras 10-15 minučių. Nežinau, ar žmonės pradėjo taupyti ar yra ir kitų parduotuvių tuštėjimo priežasčių - svarsto šarmingasis “Sąmokslo teorijos” vedėjas Arnas Klivečka.

- Krizės šmėkla ne juokais išgąsdino. Kuriamos įvairios gelbėjimosi teorijos. Ar jau susikūrėte savąją?

- Krizė mane stiprokai išgąsdino. Atsirado miego sutrikimų. Ir tai natūralu, nes visą laiką apie tai galvoju. Nesu tikras ir išgyvenu dėl ateities, nes dabar jaučiu atsakomybę ne tik už save. Juk mano darbo pastovumas - parašytas šakėmis ant vandens. O nuo to daug kas priklauso. Šimtatūkstantinių santaupų nėra, o paskola bankui - taip.
 
Pastebėjau, kad be jokio reikalo, kaip kad anksčiau, su Ramune (žmona Ramu- nė Klivečkienė - red.) į parduotuvę pasivaikščioti nebeiname. O anksčiau, būdavo, važiuojam nusipirkti pieno į Akropolį. O kad jau ten esame, staiga tai kojinių, “maikutės” ar “trusikėlių” dar prireikia. Po to dar kavos užeiname išgerti - va, dar papildomi 30 litų iš kišenės.
 
Kai pargrįžę paskaičiuodavome išlaidas, juoktis nesinorėdavo. Dabar, jei nėra būtinybės, tokių savaitgalinių pasivažinėjimų stengiamės vengti. Be to, jau dvejus metus turime vadinamąją šeimos buhalteriją - labai sąžiningai į sąsiuvinuką užsirašinėjame visas išlaidas. Pavyzdžiui, aš arba Ramunė išvažiuojame į miestą, ir benziną, litukus už automobilio stovėjimo išlaidas, pirkinius surašome.
 
Tiesa, vienas efektyvių taupymo būdų įsirengtas kolektorinis šildymas. Kai darėme remontą ir įsirenginėjome židinį, maniau, jog pakaks kapsulės už du tūkstančius litų. Tačiau meistras primygtinai siūlė pirkti už dešimt tūkstančių. Kai paklausiau, ar verta mesti pinigus, paaiškino, kad pigioji tėra dekoratyvinė, o brangioji apšildo visą butą su aštuoniom malkutėm. Dabar sutaupome tikrai daug - gruodžio mėnesį už šildymą už 103 kv.m. butą sumokėjome tik 165 litus.
 
- Skaičiuoti pradėjote gerokai anksčiau nei prasidėjo krizė. Kodėl ir ar labai pasikeitė skaičiavimai prasidėjus sunkmečiui ir gimus Arnei?

- Žiūrėjau užsieninę laidą apie šeimos finansų konsultantus ir man patiko. Visuomet žinojau, kiek pinigų gauname ir nelabai - kiek jų išleidžiame. Tokia buhalterija puikiai padeda ne tik susiorientuoti, planuoti, bet ir kažkiek atsidėti vasarai. Be to, dabar galvoju ne kaip alaus išgerti ar nueiti kur nors pasivalkioti, o apie lėliuką. Gimus Arnei atsirado daugybė kitokių pirkinių - “pampersai”, mišinukai, kurių vienas kainuoja per 20 litų, drabužėliai...
 
- Sakoma, kad vaikas iš tiesų brangus malonumas? Ar kažko atsisakote vardan mažosios?

- Žinoma. Na, negaliu pasakyti, ar jis pigus, ar brangus. Tiesiog lėliukas mūsų biudžetui pridėjo išlaidų. Seniau mėgdavome kartą per savaitę pavakarieniauti viename kinų restorane. Dabar jau nebevažiuojame, nes žinant esamą mokesčių politiką... Žodžiu, jei anksčiau galėjom sau leisti už vakarienę sumokėti 200 litų, tai dabar pagalvojame, kad tie pinigai yra sauskelnės, mišinukai ir dar vieni šliaužtukai...
 
- Tačiau yra dar ir moraliniai sunkmečio dalykai. Koks galėtų būti išgyvenimo receptas neturintiesiems maišo pinigų?

- Sakyčiau, kad toks gąsdinimas turi ir teigiamą, ir neigiamą pusę. Blogai, kad išsigandęs žmogus nieko neperka, o kadangi neperka, nesukuriamas vidaus produktas, nesumokami kiti mokesčiai. Čia blogai. O geroji pusė - pradėjom galvoti ir nebeliko - važiuojam į restoraną šnapso, alaus.

O moraliniai dalykai yra patys sunkiausi. Ypač auginantiesiems vaikus. Neįsivaizduoju, ir neduok dieve, sulaukti meto, kai turėsiu pasakyti: Arnyte, neturiu pinigėlių šitai lėlytei... to tai labiausiai bijau. Ne dėl savęs, kad nenusipirksiu batų ar kelnių, o dėl dukros.

- Jūsų atlyginimas autorinis. Ar pagalvojate, kas būtų, jei praneštų, jog “Sąmokslo teorijos” nebereikia?

- Apie tai galvoju visą laiką. Ir kad vienintelė neišbandyta veiklos sritis - politika. Manęs dažnai klausia, kodėl nėjau į šituos rinkimus? Nesu pasirengęs ir nesugebėčiau deramai dirbti. O sėdėti ir būti rankų kilnotoju - nenoriu. Jei jau dirbu, turiu tai daryti gerai.
 
- Ilgus metus turite plevėsos reputaciją, o dabar staiga tapote pavyzdingu šeimos tėvu ir galva?

- Visuomet toks buvau, tiesiog kaip žmonės norėjo mane matyti, taip ir matė. Kita vertus, būdamas niurzglys, bijantis savo šešėlio, matyt, greičiau nusišauti galėčiau. Beje, aš ir dabar mėgstu pabaliavoti, ir nėra taip, kad pasiėmęs taurę vyno vaikščioju susuktu veidu. Susėdame su artimiausiais bičiuliais šeimos rate ir pakeliame tikrai nemažai. Ypač vasarą, kai galima labiau atsipalaiduoti.
 
Darbymečiu per daug neįsisiūbuosi, nes amžius toks, kad kiek dienų “prauliavoji”, tiek reikia atstatinėti sveikatą. Tad, jei ūži penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, po to pirmadienį, antradienį ir trečiadienį ilsiesi. O ketvirtadienį laida. Tai kaip suspėti? Žodžiu, prieš sėsdamas prie stalo, labai pagalvoju, ar tam turėsiu laiko, nes darbas įpareigoja - turiu padaryti produktą kokybiškai, nes kitaip niekas nežiūrės.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus