• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Asta Rimkevičienė: „Kelti vairavimo kultūrą – mūsų pareiga.“

Autorius: Autoledi.lt
2010-12-07 08:00:00

Asta Rimkevičienė: „Kelti vairavimo kultūrą – mūsų pareiga.“
Autoledi.lt nuotr.

Du sūnus auginanti, specializuoto vaikų kirpimo ir masažo salono „Pukis“ vadovė Asta Rimkevičienė vairuoja 15 metų.

Daug keliaujanti Asta į visas keliones, nesusijusias su darbu, vyksta su vaikais. Visas šeimos laisvalaikis taip pat skirtas vaikų pomėgiams. Šeima kiekvienais metais važiuoja slidinėti. Vyresnysis sūnus pirmą kartą nuo kalno čiuožė dar nebūdamas nė dvejų metukų. Jaunėlis kalnuose buvo vos 2 mėnesių.

Prieš įkurdami saloną „Pukis“, Rimkevičiai pusę metų gyvendavo Danijoje, pusę – Lietuvoje. Gimus vaikams, sutuoktiniai nusprendė visą laiką gyventi Lietuvoje, nes tik čia jie mato savo vaikų ateitį.

Asta Rimkevičienė taip pat prisideda prie mandagaus vairavimo iniciatyvos. Ji pritaria idėjai, kad turime skatinti mūsų šalies vairavimo kultūros kilimą.
 
Trumpai apie pašnekovę

Vairavimo stažas
– 15 metų
Vairuojamas automobilis – Toyota Corola Sport VAN
Vairavimo būdas – greitas, bet saugus, keliuose, kur leidžiama, važiuoja greitai
Eismo įvykių skaičius – nė vieno dėl jos kaltės
Svajonių automobilis – patenkinta šiuo, – tai ir buvo svajonė

Kaip jaučiatės prie vairo?

Jaučiuosi puikiai, nelabai galėčiau įsivaizduoti savo gyvenimo be automobilio, ypač Lietuvoje, kai turi du mažamečius vaikus, nes Danijoje išsiversčiau ir be automobilio. Ten labai geras susisiekimas autobusu ar traukiniu, patogu važinėti su vaiku, kuris dar sėdi vežimėlyje. Kadangi mano vyras dažnai išvyksta į komandiruotes, net ir apsipirkti išeiti su dviem vaikais be automobilio čia jau būtų sunku.

Kaip apibūdintumėte vairavimo kultūrą Lietuvoje? Ar kelyje jaučiatės saugi?

Kai prieš penkerius metus grįžome gyventi į Lietuvą, patyrėme lengvą šoką. Vairuoti lengva Majamyje, Barselonoje, bet tik ne Lietuvoje. Danijoje vairuojama labai kultūringai, jei rodai posūkį, visi tai pastebi, praleidžia, sustoja. Tačiau jeigu lygintume vairavimo kultūrą Lietuvoje prieš penkerius metus, ji tikrai pagerėjo. Daugiau mandagesnių vairuotojų, daugiau šypsenos prie vairo. Vyrai kitaip žiūri į vairuojančias moteris.

Anksčiau vairavau "VW Transporter". Galiu pasakyti, kad į mane tikrai keistai žiūrėdavo Vilniaus gatvėse. Tikriausiai keista buvo matyti neaukštą moterį prie tokio didelio automobilio vairo (juokiasi). Tačiau man šis automobilis labai patiko, jaučiausi ne tik saugi, jame pakako ir erdvės, nors vaikų dar neturėjome.

Ar esate sulaukusi pagalbos kelyje?

Gyvendama Lietuvoje pamenu tik vieną nutikimą, kai nusileido ratas. Jaunesniajam sūnui tuo metu buvo vos keli mėnesiai. Tačiau ilgai nelaukiau, kol kas nors sustos, ir išsikviečiau Toyota autoserviso pagalbą. Bet iš draugų esu girdėjusi, kad lietuviai tikrai mielai sustoja ir padeda kad ir tą patį ratą pakeisti ir panašiai.

Antai Danijoje tokios pagalbos vargu ar sulauksi. Tikriausiai toje šalyje ir nedaugelis vyrų sugeba patys atlikti automobilio priežiūrą ir kitus darbus, nes ten labai gerai išplėtota techninė pagalba kelyje. Jie dėl bet kokio menkniekio tiesiog važiuoja į autoservisą, nė nebando taisyti patys.

Pamenu, kai man reikėjo užkurti neužsivedantį automobilį, padėjo mano vyras (tuomet dar – draugas), nes danai nežinojo, kaip ir ką daryti.

Kodėl nusprendėte prisidėti prie mandagaus vairavimo iniciatyvos?

Mielai prisidedu, nes turime skatinti mūsų šalies vairavimo kultūros kilimą. Ši iniciatyva labai tiktų ir vyrams, kurie neretai skubėdami sukelia pavojingų situacijų ir kitiems. Esu patekusi į tokią situaciją, kai vyriškis net nepristabdęs išvažiavo iš šalutinio kelio. Tuomet važiavau su abiem vaikais: vienas sėdėjo priekyje kūdikio kėdutėje, kitas –kėdutėje automobilio gale. Bet vis tiek gerai, kad pavyko išvengti susidūrimo. Baisu pagalvoti, kas galėjo nutikti. Turėjau sustoti, nusiraminti ir nuraminti vaikus. Paskatinčiau vyrus taip pat stengtis vairuoti dėmesingiau ir palankiau žiūrėti į vairuojančias moteris. Juk mums patikima vežti vaikus – brangiausią mūsų turtą.

Esate vairuojanti mama. Kaip rūpinatės vaikų saugumu automobilyje? Kaip mokote saugaus eismo?

Ir aš, ir vyras vairuodami kalbame apie tai, kas vyksta kelyje. Vyresniajam labai rūpi, kada galima važiuoti, kada – ne, į kairę ar į dešinę suksime. „Mama, jau žalia, galime važiuoti“, – neretai ragina mane.

Vaikus visada vežame prisegtus automobilinėse kėdutėse. Su vyresniuoju teko pakovoti dėl kėdutės diržų segimo. Tiesiog sustodavau ir nevažiuodavau, kol prisisegdavo. Nes noras iškišti rankas ar visam išlįsti iš diržų buvo labai didelis. Taip teko kovoti net kelis mėnesius, bet dabar problemų nebeturime, ir jaunėlis šiuo atžvilgiu drausmingesnis, gal dėl to, kad ir brolis prisisegęs.

Koks kelyje patirtas eismo įvykis įsiminė labiausiai?

Pamenu, kai dar neturėjau vairuotojo pažymėjimo, su draugais važiavome žvyrkeliu ir po staigaus stabdymo atsidūrėme griovyje, vertėmės gal tris keturis kartus. Po to įvykio maniau, kad niekada nevairuosiu. Vairavimo egzaminą išlaikiau, bet sėstis prie vairo nebuvo jokio noro. Kai praėjo metai, Danijoje mokiausi vairuoti pas instruktorių, kuris sugrąžino mano pasitikėjimą ir paskatino norą vairuoti. Jis mane kalbino taip: „Juk turi susipažinti su visais muziejais Kopenhagoje, turi daug pamatyti ir t. t.“ Tai ir paskatino mane sėsti ir vairuoti. Bet drąsiai galiu teigti, kad Danijoje moko kitaip nei Lietuvoje. Jam atrodė keista, kodėl nevažiuoju greičiu, kuris nurodytas, nes važiuodavau lėčiau. Ten vyrauja nuostata, kad turi važiuoti nurodytu greičiu ir netrukdyti eismo važiuodamas lėčiau. Taip pat daug ko išmokė mano dabartinis vyras (tuomet dar draugavome). Jis padėjo nugalėti baimę ir daugiau pasitikėti savimi.

Kodėl vairuojate būtent tokį automobilį?

Iš tikrųjų važiavome pirkti visai kito automobilio – "Toyota Yaris". Bet nusprendėme, kad į jį netilps vežimėlis. Vyras įkalbėjo pasirinkti didesnį, saugesnį, nes jis visada – už saugius automobilius.

Ar išmanote apie automobilius?

Kai vairavau senesnius automobilius, tikrai dažnai rūpinausi automobilio priežiūra, nuolat stebėjau jo būklę. Bet dabar, kai vairuoju naujesnį automobilį, nuolat važiuoju į autoservisą techninei apžiūrai, ten viską ir patikrina. Dabar tikrai daug ką pamiršau, bet jei reikėtų, manau, prisiminčiau.

Kas Jums svarbu automobilyje?

Man labai svarbu tvarka ir švara, nes su mažais vaikais būna visko. Taip pat svarbu, kad automobilis būtų ir techniškai tvarkingas, nes nuo to priklauso ir saugumas, ir automobilio patikimumas. Deja, kitose šalyse, kai tenka nuomotis automobilius, nesijaučiu gerai, nes niekada negali žinoti, kas nutiks būtent dėl automobilio techninės būklės. Nežinai, nei kas prieš tai su juo važiavo, nei kas ir kada buvo taisyta ar reguliuota. Ypač būna neramu, kai per tokias keliones tenka važiuoti su vaikais.

Ką visada vežiojatės savo automobilyje?

Visada turiu servetėlių, vaikiškos muzikos kompaktinių plokštelių, žaislų, – tai labai padeda važiuojant su vaikais ilgus atstumus. Nes visada su vaikais dainuojame daineles. Be to, vaikams nupirkti televizoriai, kuriuos jie žiūri tik per ilgas keliones.

Ko palinkėtumėte Lietuvos vairuotojams?

Mandagumo kelyje, kantrybės, galvoti apie visų eismo dalyvių saugumą. Kai kas nors ką nors provokuoja, rodo negražų ženklą, tiesiog nusijuokti, nepasiduoti tokiai provokacijai. Būna ir man pikta, ypač pavojingose situacijose, bet stengiuosi mąstyti pozityviai. Tegul tas, kas nusiteikęs neigiamai, važiuoja sau.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus