• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Danguolė Stachura: "Vilnių puošia ištaiginga dama Rožytė"

Autorius: Genutė Žalienė, Respublika.lt
2010-10-22 18:00:00

Danguolė Stachura:
Respublikos nuotr.

Moterys - viena iš temų, kai kalbama ypatingomis prasmėmis: literatūrinėmis, filosofinėmis, socialinėmis. Vaikystėje jas mokė pirmas eiti pro duris ir pirmas nesisveikinti su vyrais, šiandien joms skiepijama neapsileisti, išlaikyti kūno susidėvėjimo jaunystės koeficientą ir lygiavertiškai dirbti su vyrais. Svajonių visuomenės teoretikai teigia, kad moterys gali viską. Bet ar joms nuo tokio požiūrio nesusisuka galva?

Šios savaitės "Stiliaus" rubrika išskirtinai moteriška - ieškome atsakymų, kas palengvintų jų būtį. Apie tai interviu su verslininke, sostinės Pilies galerijos savininke DANGUOLĖ STACHURA.

Vyrai, ir jūs darykite taip, kaip sakė vokiečių klasikas Frydrichas Šileris: "Gerbkime moteris: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką gyvenimą".

- Jūsų nuomone, ką daryti, kad atėjus saulėlydžiui nereiktų susiimti už galvos, neva iššvaistėme gyvenimą: nesuteikėme laimės, nepanaudojome galios, kurios turėjome, nerizikavome dėl savanaudiško atsargumo. Trumpai tariant, iš ko moteriai mokytis prasmingai gyventi?

- Nemanau, kad egzistuoja stebuklingas receptas, tinkantis visoms moterims. Kiekviena turime atrasti savąjį. Manasis labai paprastas: daug dirbti, daug pokštauti ir daug mylėti. Meilė atsako ne tik į egzistencinius, bet ir į visus kasdienius klausimus - darbe, bendraujant su aplinkiniais, mylimu žmogumi, šeima, draugais, kolegomis. Gyvenimas yra dinamiškas ir jame ne vien tik šviesios spalvos. Dažnai jaučiuosi lyg idiotė, kai kas nors stipriai sužeidžia ar neteisingai įskaudina, o aš negaliu ir nenoriu atsakyti tuo pačiu. Jaučiuosi dar blogiau, kai pati ką nors iškrečiu, įžeidžiu, pasmerkiu.

 - Kokiais atvejais moteris privalo išlikti moterimi?

- Kiekvienas iš mūsų, tiek vyras, tiek moteris, turi remtis savo prigimtimi. Antraip nesugebėsime papildyti vieni kitų, nustosime būti įdomūs. Gan dažnai moteriškas savybes priimta vadinti moteriškomis silpnybėmis ir visai be reikalo.

- Sako, moterys yra stipriausios tuomet, kai apsiginkluoja silpnumu. Kas yra tokio silpnumo įrankiai?

- Švelnumas, meilė, pagarba, atjauta.

- Ar pritariate minčiai, kad iš meilės paprastai tuokiasi tik silpni žmonės? (Kiti tarsi "ekseliu" dėlioja savo gyvenimą.)

- Tada turiu pripažinti, kad pati esu ir būsiu silpna. Prieš 11 metų tuokiausi iš meilės, abu su vyru buvome ką tik "iškepti" studentai. Ir jei dar kartą tuokčiausi, tai tik nuoširdžiausių jausmų vedama. Kiti įsivaizduoja, kad materialinės gėrybės yra džiaugsmas, nors iš tikrųjų jos yra daugiau galvos skausmas. Laisvė, kurią suteikia pinigai, yra didžiulė atsakomybė ir įsipareigojimas. Sąžiningai uždirbti pinigai yra energija, bet ji ir suteikta tam, kad atsakingai ir protingai ją panaudotume ne tik savo tikslams. Jei gyvenimas (ne bankas) įvertino mūsų pastangas ir davė kreditą, jį bet kuriuo atveju turime grąžinti su didžiulėmis palūkanomis. Ir jas reikia grąžinti ne kas mėnesį, o kas dieną, sunkiai ir nuosekliai dirbant. O kas negrąžina, tie, kaip ir santykių "ekselyje", - užimti, bet nelaimingi. Tiesa ir tai, kad pinigai turi savybę pritraukti netinkamai besielgiančius ar negerus žmones. Todėl laimė retai gyvena rūmuose.

- Įsivaizduokite, kad esate namų šeimininkė. Kokių laimės telkinėlių įžvelgtumėte tarp namų ir parduotuvės?

- Galima eiti gražiausia gelstančių klevų alėja ir matyti tik pūvančius lapus po kojomis. O galima matyti ir tikrąjį gamtos stebuklą. Stebuklai, ir ne tik gamtos, supa mus kas dieną - kažkas nusišypsojo, kažkas nuoširdžiai paklausė, kaip laikaisi, vaikai nupiešė šypseną kieme ant smėlio, o kažkam pasaulis tik nesibaigiančios kriminalinės kronikos...

- Ar pritariate idėjai taksi įrengti "moterų tarifą", kad saugiai galėtume grįžti vakare namo? (Tokia praktika taikoma Vokietijoje.)

- Jei jau ten pasiteisino, vadinasi, mūsų krašte toks moterų tarifas yra tiesiog būtinas!

- Jūsų nuomone, ar mintis įrengti specialiai moterims pritaikytas platesnes automobilių statymo vietas pasiteisintų?

- Pasiteisintų, jei tiesa, kad moteris prie vairo lyg žvaigždė - ją mato, o ji ne. (Juokiasi.) Prieš tai reikėtų atlikti statistinį tyrimą, kiek Lietuvoje yra sužvaigždėjusių vairuojančių moterų.

- Yra tokia škotų patarlė: liūdni namai, kuriuose vištos gieda garsiau už gaidį. Kaip manote, ar tai reiškia, kad moteris turi nusileisti vyrui?

- Žinote, kas man nepriimtina mūsų epochoje? Tai, kad vyrą ir moterį mes patys primygtinai bandome supriešinti. Kas gieda garsiau, kas dusliau, kas po padu pamintas, kas pamynęs, kas iš Veneros, kas iš Marso... Visi mes iš ten pat! Ir gyventi negalime vieni be kitų, išnyktume. Jei išmoktume ieškoti to, kas mus sieja, taptume daug laimingesni, nei ieškodami skirtumų.

- Koko Šanel (Coco Chanel) grakščiai tarė: "Dieną būk vikšras, o vakare virsk drugeliu". Kaip manote, ar pas mus yra tokių vietų, kur būtų galima išskleisti savo ažūrinius sparnelius?

- Jei tik yra noro! Šios mados dievaitės mintį suprantu savaip - galima išskleisti savo ažūrinius sparnelius ir namuose, laukiant po darbo begrįžtančio mylimojo. Kodėl ne?! O mūsų Operos ir baleto teatras, Filharmonija, dramos bei visi kiti teatrai? Tokiose vietose itin pasigendu ažūrinių sparnelių plazdėjimo.

- Kaip suprantate romėnų poeto Ovidijaus tekstą: "Daugelis lanko spektaklius tik dėl to, kad galėtų pačios pasirodyti"?

- Sveikas noras parodyti save ir papuošti šventišką ar paprastą dieną yra sveikintinas. Žmogus - gyvas meno kūrinys. Įsivaizduokime menininką, kuris nutapė genialių paveikslų, bet jų niekam niekada neparodė. Mes tik galime nujausti, kiek pasaulinio garso menininkų: Rembrantas, Matisas ar Pikasas - tapo ne tik šios srities profesionalų, bet ir su menu nesusijusių žmonių įkvėpėjais. Ir ar Paryžius turėtų tiek šarmo, jei vakarais šio miesto gatvėse, teatruose ir restoranuose nesutiktume rafinuota prabanga ir savitu stiliumi išsiskiriančių paryžiečių? O ar Vilniaus miesto nepuošia visada ištaiginga dama Rožytė? Neseniai ją pakviečiau į parodos atidarymą, ilgiausiai ji klausinėjo, kuo pasipuošti. Tai geriausias pavyzdys, kad mūsų norai nėra aukščiau už mūsų galimybes.

- Jei galėtumėte ką nors keisti, palengvinti moterų gyvenimą, kas tai būtų?

- Vyrai irgi galėtų gimdyti! (Juokiasi.) O jei rimtai, gyvenimas gražus tiek, kiek pačios jį sugebame paversti gražiu, nebijodamos prisiimti atsakomybės. Susitaikydamos su nepagarba, mes ją palaikome ir propaguojame. Susitaikydamos su smurtu, mes palaikome ir propaguojame smurtą. Asmeninės atsakomybės nebuvimas dažniausiai perauga į socialinės atsakomybės nebuvimą, mūsų, kaip motinų, žmonų ar mylimųjų. Šią pamoką esu išmokusi gerai.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus