• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

I. Šimukauskienė: kritikai esu labai atvira

Autorius: Respublka.lt
2010-09-18 08:00:00

I. Šimukauskienė: kritikai esu labai atvira
LNK

Šokėja, aktorė ir pedagogė Ieva Šimukauskienė (31) aštresnio žodžio kišenėje neieško. Tuo įsitikinti galėjo ir LNK televizijos projekto „Kviečiu šokti“, kuriame Ieva yra viena iš komisijos narių, žiūrovai. Vis dėlto pati moteris į kritiką sakosi reaguojanti jautriai ir stengiasi joje atrasti ir tiesos grūdą. Per vieną naktį garsenybe tapusi I.Šimukauskienė stebisi televizijos galia - jau po antros laidos gatvėje su ja sveikinosi nepažįstami žmonės.

Kaip manai, kodėl buvai pakviesta į projektą „Kviečiu šokti“?

Pirmąkart dalyvavau kaip laidos viešnia. Matyt, kažką tinkamo pasakiau ar padariau, kad laidos kūrėjai panoro matyti mane ir kitose laidose.

Kuo „Kviečiu šokti“ projektas tau yra įdomus?

Televizija man yra didelis iššūkis. Keturios valandos tiesioginio eterio, per kurias reikia daryti šou, bet neatitrūkti nuo realybės, juokauti, bet neįžeisti dalyvių, šmaikštauti, bet susakyti ir realias pastabas, kurias suprastų ir žiūrovas. Tai yra sudėtinga ir sykiu labai įdomu.

Ar kaip nors ruošiesi laidai?

Matuojuosi sukneles. (Juokiasi.) Ieškausi informacijos, kaip komisija dirba panašiuose projektuose užsienyje. Nusprendžiau pasimokyti pramoginių tam, kad geriau susipažinčiau su technika ir galėčiau tiksliau vertinti projekto "Kviečiu šokti" pasirodymus.

Ar tau patinka pramoginiai šokiai?

Man yra įdomu. Moderną pradėjau šokti po 10 metų baleto. Buvo visiškas košmaras! Teiraudavausi: o kada mes šoksime, kiek galima voliotis ant tų grindų?! O dabar judėjimo be pasivoliojimo ant grindų nebeįsivaizduoju.

Kaip reaguoji į kritiką?

Kritikai esu labai atvira. Gal tai neigiama savybė, bet kritiką priimu kaip dalį tiesos. Šiaip mano charakteris toks, kad aš nuolat stengiuosi įsiklausyti į aplinką. Aš linkusi keistis, priimti pastabas ir judėti pirmyn.

Ar tau svarbu, kas kaip komentuoja tavo pasirodymą televizijoje?

Draugų ir mano studentų pastabos svarbios. Internete rašinėjama bet kas. Nors manau, kad visose pastabose yra šiek tiek racijos. Jei kažkam atrodo, kad aš perdedu, kitą kartą filmuojantis stengiuosi pasverti juoką, kad jis neperaugtų į žmogaus žeminimą. Vis dėlto įsitikinau, kad visada bus tokių, kuriems kažkas nepatiks. Labai pasitikiu laidos kūrybine grupe ir stengiuosi reaguoti į jų teikiamas pastabas.

Ar ir gyvenime esi tokia šmaikšti, kandi kaip per televizorių?

Kandi nesu, bet humoro jausmą turiu. Žiūrovai, kurie priima viską tiesiogiai, manau, tiesiog neturi humoro jausmo ir jiems gyventi liūdnoka.

Daugiausia drąsos pareikalavęs veiksmas?

Jų begalė. Iš paskutiniųjų - prieš keletą mėnesių plikai nuskusta galva. Nedetalizuosiu aplinkybių. Tai buvo mano ir kolegos protesto akcija prieš neteisybę. Paaugliška? Taip. Kartais tokia jaučiuosi.

Koks jausmas būti plika galva?

Baisokas, tačiau jautiesi įveikęs stereotipus. Pamenu: žiema, šalta, o aš vaikštau pamėlusiu veidu, pajuodusiais paakiais. Plaukai dengė veidą - kažką slėpė, kažką paryškino. O kai nusiskutau, kurį laiką mano makiažas buvo labai ryškus tam, kad neatrodyčiau sau tokia baisi.

Beje, šis poelgis šiek tiek pakeitė mano gyvenimą. Atsikračiau praeities pančių. Sulaukiau kūrybinių pasiūlymų, komplimentų už drąsą ir įdomų naują įvaizdį. Kurį laiką skutausi galvą ir toliau. Tik mama labai liūdėjo žvelgdama į mane, tai dabar šiek tiek atsiauginau.

Esi dėstytoja. Kokius studentus labiausiai mėgsti?

Stengiuosi neišskirti. Bet šiaip - blogiukai. Jie geriausiai atskleidžia įdėto darbo rezultatą.

Kokių moteriškų silpnybių turi?

Aš labai išlaidauju. Siaubingai nemoku elgtis su pinigais! Jaučiu, kad gyvenime niekada didelių turtų nesukaupsiu. Turiu silpnybę visokiems skudurams. Perku juos kaip išprotėjusi, kai tik yra už ką. Man labai dėl to gėda. (Juokiasi, užsidengia veidą rankomis.) Nuolat turiu baisų bobišką pojūtį, kad nėra kuo asirengti. Silpnybių turiu krūvą. Daugiau nesakysiu.

Ar yra šalis, be Lietuvos, kurią galėtum pavadinti namais?

Nė vienos. Buvo galimybių išvažiuoti gyventi į užsienį. Vengrijoje turėjau žmogų, kuris piršosi. Bet meilė šaliai buvo stipresnė. Daug keliavau po Indiją. Esu išvažinėjusi beveik visą Europą, Skandinavijos šalis. Kiekvieną kartą, lėktuvui leidžiantis mūsų oro uoste, apsiverkiu iš laimės, kad gyvenu Lietuvoje.

Kodėl?

Europa nebestebina niekuo. Ji vienoda. Žmonės svetimi. Vasarą lankiausi Londone. Sugrįžusi namo darkart supratau, kaip nuostabu Lietuvoje ir kad yra palaima negyventi emigranto gyvenimo.

Tavo pavardė su galūne "-ienė", o ant rankos žiedo nėra...

Esu išsiskyrusi jau daugiau nei metai. Esu viena. Vaikų neturiu.

Kokie vyrai tau patinka?

Man labai patinka Robbie Williamsas. (Kvatoja.) Jo išvaizda ir kūrybinė energija tobula! Aš kaip visiška paauglė esu įsimylėjusi aktorių Leonardą Di Caprio. Iš manęs juokiasi, sako, kad tai nesutampa su mano vertybėmis... Bet man ne gėda.

O jei rimtai?..

Niekada nesivadovavau stereotipais. Patinka spontaniški, šiek tiek pamišę vyrai. Niekada nesupratau moterų, kurios būna su vyru dėl pinigų, renkasi pagal ūgį, plaukų spalvą ir panašiai.

Ar galėtum prieiti pirma prie tau patinkančio vyro?

Tai žinoma! Taip ir darau.

Ar turi fobijų?

Standartinę - bijau aukščio. Vienas draugas vis mėgina įveikti mano baimę - tempia pastoliais ant stogų arbatos gerti. (Šypsosi.) Nevilioja povandeninis gyvenimas - niekada nenardyčiau. Mirties nebijau - prie gyvenimo stengiuosi neprisirišti. Suvokiu, kad viskas yra laikina, bet kada nors vėl atsikartos.

Domiesi Rytų išmintimi. Koks vienas teiginys geriausiai atspindi tavo filosofiją?

Galvoju, kad aš nieko nedarau, kad už mane viską padaro kažkas aukštai. Aš nesitapatinu su Ieva Šimukauskiene.

Ko nedarai iš to, ką daro visi - masiškai?

Nesu pakvaišusi dėl krizės. Neturiu savybės kaltinti valdžios. Man nešauna į galvą, kad Lietuvoje blogai dėl kažkieno kaltės. Kiek susikuri gėrio aplink save, tiek ir turi. O žmogui reikia labai nedaug.

Ar tau svarbu būti kitokiai, išskirtinei?

Paauglystėje - taip, bet šiandien apie tai nebegalvoju. Esu elitinio meno šalininkė, tačiau einu žiūrėti visiškai "popsinių" holivudinių filmų ir nesirūpinu dėl to, kad visi tai daro. Klausausi mašinoje Selo, lankausi Mamontovo, Manto Jankavičiaus, "Saulės kliošo" koncertuose ir nesinervinu dėl to, kad tai galbūt paaugliška muzika. Nesuku sau galvos dėl to, kas ką pagalvos.

Ką veiki laisvalaikiu?

Labai mėgstu plaukioti - kai tik turiu galimybę, visada einu į baseiną. Patinka keliauti, nuvažiuoti prie jūros, ypač - žiemą. Man jūra - ypatinga vieta, kur išpučiamas iš smegenų visas chaosas. Dažnai einu į kino teatrą. Mėgstu tai daryti viena. Būna, leidžiu ramų vakarą namuose, bet staiga įšoku į džinsus, pasigriebiu mašinos raktelius ir, net nežinodama, ką žiūrėsiu, išskuodžiu į kino teatrą. Prisiperku ten spragėsių ir einu žiūrėti pirmą pasitaikiusį filmą.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus