• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

J. Smoriginas: dėkoju visiems savo oponentams už kritiką  1 

Autorius: Balsas.lt
2010-11-12 18:00:00

J. Smoriginas: dėkoju visiems savo oponentams už kritiką
TV3

Nors televizijos ekrane Jurijus Smoriginas nevengia griežtų pastabų šokių dalyviams, tačiau realybėje prisipažįsta esantis priešingas. Choreografas patikino, kad į kritiką dėmesį kreipia, piktus komentarus taip pat skaito. „Visi mano oponentai išmoko save realiau vertinti“, – teigė vyras.

Balsas.lt vaizdo konferencijoje apsilankęs, kaip save pristatė, baletmeisterius, režisierius, šokio teatro „Vilniaus baletas“ įkūrėjas bei vadovas J. Smoriginas prieš interviu prisipažino nebijantis piktų klausimų. Tiek pikti, tiek nelabai klausytojų užduoti klausimai – šiame interviu.

Esate itin užsiėmęs. Kuriai dabartinių veiklų teikiate prioritetą?

Visi man mano darbai įdomūs, nes nei vienas jų nenukrypsta nuo teatro ir baleto. Net ir darbas televizijoje susijęs su šokiais. Visądien gyvenu teatre arba teatru, net ir grįžęs namo savo žmonai vis dar pasakoju apie baletą.

Šokiai tarsi kokia amžina liga, niekad manęs nepaleidžianti.

Ar pradėjus rodytis televizijos šokių projektuose, nenukentėjo jūsų tiesioginė veikla?

Į televiziją, neslėpsiu, ėjau populiarinti šokio. Ne savo teatro, tačiau apskritai šokių kultūros.

Pavyzdžiui, Operos ir baleto teatras, kuriantis klasikinį baletą ar operą, turi didelį biudžetą, didelę komandą, o ir ten visiems įprasta vaikščioti. O mes, maži teatriukai, turime stengtis save reklamuoti. Menininkai diskriminuojami, tačiau nei mes verkiam nei ką – sugebame rasti savo vietą. Va, vis pagalvoju, ką du dešimtmečius veikiau Operos ir baleto rūmuose, jei dabar taip puikiai gyvenu?

Tačiau kaip sarkastiški komentarai susiję su siekiu populiarinti šokius?

Galima, aš įsižeisiu – pakalbėjote kaip profanė. Nusimanau ne tik apie baletą – tai juk iš jo buvo sukurti visi kiti šokiai, šiuolaikiniai ar pramoginiai taip pat. Nereikia tikėti jaunais pernelyg savimi pasitikinčiais choreografais, teigiančiais, kad kuria kažką nauja. Kiekvieną tą šokėją galiu lengvai išlukštenti, apnuoginti, išdėstyti klaidas ir ydas.

Kodėl jūs pats pasirinkote baletą? Atrodo, kad tai nelabai vyriškas užsiėmimas.

Tiesą sakant manau, kad tai vienas vyriškiausių! Žinome, kad vyrai – deli tinginiai. Sportuoja moterys, šoka moterys, jos į sporto klubus vaikšto, aerobiką. Tad man papulti į baletą ir toje sferoje kažką įrodyti reikėjo išties didelio vyriškumo. Baletas labai susijęs su sportu – tai ne tik šokis, tačiau ir intensyvios treniruotės. Kurie pabėga iš baleto, tiesiog parodo savo nevyriškumą ir tingumą.

Kai dirbau Operos ir baleto teatre, salėje plušdavau nuo ryto iki vakaro. Galima sakyti, kad vaikus užaugino mano žmona, nes namuose retai pasirodydavau.

Sako, išėjus į kalnus galima pažinti žmogų. Tačiau aš žmogų pažįstu šiam atėjus į baleto studiją. Ateikit, pabūkit čia dvi savaites ir pasakysiu, kokios jūs lyties esate!

Kaip vertinate žmonių susidomėjimą šokiais, šiuos pradėjus rodyti televizijoje?

Tas susidomėjimas džiugina, tačiau šokių projektai – vis dėlto tik lengva pramoga žiūrovams.

Tačiau daugelis, tik paskatinti jų, pradėjo lankytis šokių studijose.

Televizijoje pasirodę profesionalai per kelis mėnesius tampa žvaigždėmis. Tačiau ne visi jie specialistai. Vos pasibaigus jų šlovei per televizorių, jie steigia studijas, tačiau žmonės negauna profesionalių pamokų.

Jei žmonės, užuot depresuodami namuose leidžia laiką šokdami – labai teigiama. Šokis – efektyvi relaksacija. Būdas ne tik susipažinti su šokiu, muzika, pasimankštinti, tačiau net sutvirtinti santykius su antrąja puse.

Esate kritikuojamas dėl kandžių pastabų dalyviams. Ar toks pat kandus jūs ir kasdieniame gyvenime?

Turėčiau nuvilti žmones, taip manančius. Realiai esu minkštas, atlaidus ir įsimylėjęs. Tačiau televizijai reikia šou. Jei apie šokius kalbėčiau technine kalba, niekam juk nebūtų įdomu.

Kurią iš dalyvių norėtumėte pakviesti šokti?

Inetą Stasiulytę. Patinka jos atsidavimas – gal net kiek fanatiškas. Tikiuosi, kad mano teatre ji sukurs Matos Hari vaidmenį. Esame šiuo metu šiek tiek „apsidraskę“, bet gal toks romanas pateiks gerų rezultatų?

Ar skaitote apie save parašytus straipsnius, kritiką?

Kitą dieną po laidos visada perskaitau, kas apie mane rašoma, peržiūriu komentarus. Tie „internautai“ labai gerai nušviečia, kas iš tiesų vyko tą vakarą – pagal jų pastabas režisuoju būsimus „pasirodymus“.

Kaip vertinate nepalankius atsiliepimus?

Dažnai manęs artimieji klausia, kodėl juos skaitau. Tačiau juk visiems vyras pasilikęs tas vaikiškas smalsumas. Kritika, gebėjimas iš šono pažvelgti į save, visada yra gerai. Kai perskaitau, kad esu karpuotis, storas ir plikas, tik pradedu realiau save vertinti. Tam, kad bendraudamas su kitais nesivadovaučiau pykčiu, panieka.

Esu labai dėkingas savo oponentams – jie man padeda save lavinti ir formuoti asmenybę.

Kaip vertinate įsigalėjusį jaunystės kultą?

Tai kažkokia liekana tarybinės psichologijos, noras prilygti vakarietiškam gyvenimo būdui. Vakarų šalys iki dabar siejamos su nesibaigiančia švente, brangiais kvepalais, dailiais drabužiais, spalvotomis pakuotėmis. Tačiau sugebėjome perimti tik paviršutiniškiausią to gyvenimo būdo sluoksnį – tuštybių mugę.

Daugelį metų buvo renkamos pjesės tik su jaunais personažais, o dabar, matau, kad vis dažniau atsigręžiama ir į vyresnius.

Mūsų Lietuva dar neišmoko gyventi savarankiškai – ne tik iš ekonominės, tačiau ir psichologinės pusės. Tarybiniais laikais Tarybų Sąjunga mus laikė vakarais. Dabar netekome šito statuso ir telikome Europos rytais. Elgiamės kaip tarybiniai žmonės, to bodimės, nenorime kurti savo tautinio atspalvio.

Būkim „biedni“, bet teisingi. Esame ne tik politiškai, tačiau ir realiai paveikti slavų – va, sėdi toks pilietis prieš jus. Vos ne kas antras lietuvis turi rusiško arba lenkiško kraujo.

Pastebėjote, kad įsikarščiavęs lietuvis nori kam nors tik „duoti į snukį“? Tai slaviškas emocionalumas. Reikėtų priimti save tokius, kokiais esame. Niekada netapsime britais. Išmokime derinti slavišką emocionalumą ir lietuvišką aristokraciją – nuostabus derinys.

Kaip vertinate peikiančius lietuvišką žiniasklaidą?
 
Žiūrovas pats kaltas dėl to, kas rodoma televizijoje. Jei tik pasiūlai produktą, kur reikia bent kažkiek pagalvoti, žiūrovas kaipmat perjungs kanalą. Žmonės neatsikrato kasdienybės ir jos ieško televizijos programose. Kategoriškai reikalauja tokios pigios televizijos su amžinomis gimimo dienomis, nuogomis moterimis bei aktoriais, turinčiais nusižeminti.
 
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Edmundas
2010-11-15 17:55:35
aplink vieni nevykeliai!