• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Jonas Valančiūnas: "Esu paprastas, kuklus vaikinas iš Utenos"  1 

Autorius: Lietuvos Sveikata
2011-07-23 09:06:00

Jonas Valančiūnas:
Lietuvos Sveikatos nuotr.

"Ar sunkus medalis? Oi, ne. Labai gerai gula ir šildo", - kvatoja krepšininkas Jonas Valančiūnas (19), vos prieš kelias dienas iš Pasaulio jaunimo U-19 krepšinio čempionato grįžęs su aukso medaliu. Devyniolikmetis vidurio puolėjas dabar vadinamas krepšinio legendos Arvydo Sabonio įpėdiniu. Aukštaūgis vaikinas neslepia, kad toks palyginimas jam labai malonus, bet, kaip pats teigia, kad visiškai atitiktų tokį titulą, jam dar "teks kelerius metus juodai arti".

- Girdėjau, kad naktį prieš finalą sunkiai sekėsi užmigti…
 - Taip, buvo vidinis drebulys. Vis dėlto atsakomybė milžiniška. Tiesa, lygiai vienodai jaudinuosi prieš kiekvienas varžybas ir nesvarbu, koks priešininkas bebūtų. Negali leistis užliūliuojamas. Juo labiau, kai žaisti teko su serbais. Aš galvoju, kad Serbijos komanda tikrai labai gera. Jau buvome žaidę su jais ir pasiekti pergalių buvo nelengva. Manau, kad jų nuvertinti negalima. Lygūs šansai buvo - tiek jų, tiek mūsų.

- Antrus metus grįžti su aukso medaliu ant kaklo. Šiemet vykdamas į pasaulio čempionatą irgi to tikėjaisi?
- Nepakartojamas jausmas. Be abejo, kažkur giliai širdyje visuomet svajoji apie aukščiausią pakylos laiptelį. Priešingu atveju, net į aikštelę neverta eiti. Neneigsiu pasitaikydavo ir klaidų. Bet svarbiausia - jas laiku išspręsti.

- Kur atšventėte pergalę?
"McDonald's" restorane. (Kvatojasi)
 
- !?
- Reikia juk ir mums kartais atsipalaiduoti. Ruošiantis varžyboms ir jų metu apie mėsainius galima tik pasvajoti. Bet, aišku, netrūko ir šampano...

 - Kad būsi krepšininkas, svajojai nuo mažumės?
 - Aišku. Turbūt kaip ir daugelis Lietuvos vaikų. Bet realiausiai, supratau kad negaliu gyventi be krepšinio, atvažiavęs į Vilnių. Tuomet man berods buvo keturiolika metų. Pajutau, kad krepšinis yra tai, ko noriu iš gyvenimo, ir kad nepasiduosiu bet kokiu atveju.

- Tave pastaruoju metu lygina su krepšinio legenda Arvydu Saboniu. Koks jausmas?
- Labai malonu. Smagu, kai taip įvertina. Bet man dar per ankstyvos visos tos kalbos. Kai Sabonis baigė sportinę karjerą, man tebuvo vos dvylika.
 Galiu drąsiai sakyti, kad jis buvo mėgstamiausias mano žaidėjas. Gyvai žaidžiančio man jo pamatyti neteko, bet visas rungtynes stebėdavau per televizorių. Ir dabar vaizdo įrašus kartais dar pažiūriu. Mačiau vaizdus, kai jis su kitais dabartiniais veteranais dar buvo labai jaunas. Labiausiai įstrigo jo perdavimai. Svarbu buvo viskas: ir puolimas, ir padėties po krepšiu užsiėmimas, bet labiausiai - kamuolio perdavimai.

- Stebėdamas jį per televizorių mokeisi?
 - Taip. Čia kaip neakivaizdinės pamokos. Stebi, kaip juda, ką daro ir tą patį bandai pritaikyti žaisdamas. Aišku, ne viskas pavyksta iš pirmo karto. Bet aš užsispyręs. 

- Kada labiau jaudinaisi - prieš NBA naujokų biržą ar prieš finalą?
 - Prieš biržą, nes aš įpratęs žaisti krepšinį. Tiesiog laukiu tos kovos, kai galėsiu eiti žaisti krepšinį. Meluočiau, jei sakyčiau, kad jaudulio visai nebūna. Faktas, kad viduje viskas truputį virpa. Bet taip nerimauju prieš kiekvieną susitikimą. Visada "užsivedu" ir stengiuosi iš visų jėgų.

- Iš šono žiūrint, atrodo, kad esate ne tik komanda, bet labai geri draugai.
 - Taip ir yra. Visi pažįstame vienas kitą, esame geriausi draugai. Jeigu vienas turi problemų, reiškia visi jų turi. Tikrai esame labai gerai "susigroję", o aš džiaugiuosi, kad galėjau joje žaisti.

- Už pergalę dėkojai sirgaliams…
 - Nes jie atliko keturiasdešimt procentų viso darbo. Mums liko tik pabaigti. Per finalą vien tik jų dėka jaučiausi kaip namuose. Sirgaliai - kaip šeštas žaidėjas. Kai užgroja "Trys milijonai" ir visi skanduoja, būna tikrai nepaprastas jausmas. Šiurpuliukai bėgioja per visą nugarą.

- Savaitėlę pailsėsi ir trauksi į vyrų krepšinio rinktinės stovyklą. Kaip manai, ar jau esi pasiruošęs atstovauti vyrų rinktinei vasaros pabaigoje prasidėsiančiame Europos krepšinio čempionate?
 - Oi, labai sunkus klausimas ir jį reikėtų užduoti ne man. Kažkaip sunku save vertinti. Bet neslėpsiu, labai norėčiau pabandyti. Mano nuomone, rinktinėje turi žaisti geriausieji. O man gal dar reikėtų šiek tiek paaugti.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė jus vadina "auksiniu jaunimu". Koks iš tikrųjų esi?
 - Paprastas, kuklus vaikinas iš Utenos (šypsosi). Mėgstu žaisti krepšinį, automobilius, žvejoti, leisti laiką su draugais.

- Nugirdau, kad būdamas 210 centimetrų vis dar augi. Tiesa?
 - Be batų tikrai esu 210 centimetrų ūgio. Su batais beveik visuomet paaugu dar keturiais centimetrais. Per pastaruosius pora metų paaugau apie keturis šešis centimetrus. Norėčiau tikėti, kad vis dar augu. Dar pora centimetrų būtų visai ne pro šalį (šypsosi).

- Per sutiktuves susirinkusios merginos skandavo Jonai, Jonai. Merginoms labai patinka krepšininkai?
 - Reikia pačių merginų klausti. Aš - ne mergina ir man krepšininkai nelabai patinka, manęs netraukia. Nemanau, jog jaučiu didesnį dėmesį nei mano draugai. Aišku, yra įvairių merginų. Jei aš būčiau mergina, tikrai nesikarčiau krepšininkams ant kaklo.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
panele
2012-01-16 19:35:27
Grazus Jonas