• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Samai, kuo tu vardu?

Autorius: Rimvydas Stankevičius, respublika.lt
2010-03-28 08:00:00

Samai, kuo tu vardu?
respublika.lt

Dauguma mūsų gyvenime esame turėję pravardžių. Vieni su jomis kovojome, ašaras liejome, kumščiais švaistėmės, gindami savo identitetą... Daugumai pavyko apsaugoti savo tikruosius vardus - daugelis pravardes prisimename tik miglotai ir tik su šypsena...

Kaip jaučiasi žmonės, kurių pravardėms vis dėlto pavyko nustelbti tikruosius vardus, o dažnai net ir pavardes? Koks jausmas būti tiesiog Svaru, Samu, Sati, Masara, Tru?.. Šiandien “Juliaus” skaitytojams jie atskleidžia tikrąją savo pseudonimų kilmę ir reikšmę.

Sudegusi iš meilės

Sutikite, vargu ar suprastumėte, apie kokią dainininkę kalbu, jei dabar pavadinčiau ją tikruoju vardu - Violeta Jurkoniene, o ne SATI. Ji pati taip pat, ko gero, nesuskubtų atsiliepti šaukiama Violeta, mat jau seniai pati savęs taip nevadina. “Tai mano praeitis. Mano prisiminimas. Bet ne daugiau. Vardas Sati yra nepalyginti arčiau manęs nei anas, kuriuo buvau vadinama vaikystėje. Vardą pasirinkau pati, kai susidomėjau Vedų filosofija. Tik nemanykit, kad jį rinkausi scenai - tai dvasinis vardas, pasirinktas gyvenimui, o ne dainininkės karjerai.

Išvertus iš sanskrito kalbos Sati reiškia “dieviškoji deivė”. Ji buvo Šivos žmona, tiesiogine šio žodžio prasme sudegusi iš meilės jam. Liko tik šventieji pelenai. Deivė Sati man simbolizuoja moteriškumą, išmintį, kantrybę... Tai bruožai, kuriuos noriu ugdyti savy. Pasirinkdama šią siekiamybę pasirinkau ir vardą”, - sako dainininkė.

Pasak jos, kai reikia pasirašyti dokumentus ir vaikai pamato ar išgirsta mamą prisistatant Violeta, jie kumšteli viens kitą, prunkšteli ir vos tramdo juoką... O kitą sykį ir priduria: “Kokia nesąmonė”...

Žmogus-skraidyklė

Dainininkas, kuriam pati kultinė “Nirvana” yra buvusi apšildančiąja grupe, Saulius Urbonavičius-SAMAS pravardę sąžiningai nešioja nuo trečios klasės. Įdomu, kad tai, kaip esame įpratę Saulių vadinti, išties tėra tik jo pravardės trumpinys. Visa pravardė - rusiška: “Sam letaet”, tai reiškia “pats skraido”.

“Matyt, buvau labai judrus, energingas ir su polėkiu, jei jau buvau pavadintas skraidyklės vardu. Po pradinių klasių ši pravardė buvo nunykusi, užmiršta, bet paauglystėje, besimokant aštuntoje klasėje, kažkas pravardę ūmai prisiminė ir prasidėjo jos antroji epocha. Tačiau “sam letaet” buvo nepatogus vardas kviesti, nelinksniuojamas, todėl ilgainiui beliko tik “sam” - Samas.

Saulius primena, ką sakydavo Šiaurės Amerikos indėnai - kiekvienas vyras vardą turi užsitarnauti pats ir yra vertas to vardo, kuriuo yra vadinamas. “Žinoma, Samas - ne Taiklioji Akis, bet vis šiokį tokį vardą pavyko užsitarnauti”.

Tiesa, ši pravardė jau senokai nukonkuravo tikrąjį vardą, tačiau dainininkui tai nerūpi. “Net ir artimi draugai, kurie tarsi turėtų žinoti tikrąjį mano vardą, kartais skambina mano motinai ir klausia - nes manęs klausti, išsiduoti, jog nežino, neva nepatogu. Tačiau dėl mano ambicijų jie gali būti ramūs - Saulius ir Samas man jau seniai tapo sinonimais”.

Akimirksnio polėkis

Antai Marius Berenis-TRU SOBAKA virto savo noru. Anot jo, labai labai seniai, kai grupė ŽAS leido dar tik pirmąjį savo albumą pavadinimu “Užas”.

“Sudarydami sutartį su leidybos kompanija džiugiai nustebome sutartyse šalia grafų vardui ir pavardei aptikę ir grafą pseudonimui įrašyti. Juokinga, bet tuo metu nė vienas grupės narys neturėjo tikros pravardės ar kūrybinio pseudonimo. Tačiau negi tokie kūrybingi žmonės paliks grafą tuščią? Žinoma, ne. Tad per vieną minutę Linas Karalius tapo Ezopu, Linas Zareckas - Choru, aš - Tru Sobaka...

Nežinau, kokia jų pravardžių kilmė, bet aš saviškę susigalvojau pagal vieną nutikimą, siekiantį dar ankstesnius laikus nei mano muzikinė karjera.

Kažkas iš mano bičiulių už negražų poelgį su katėmis garsiai pasmerkė mane: “Tu, Mariau, Tru Sobaka esi”. Neva tikras šuo, - pasakoja Marius.

Pats jis sako visa pravarde jau seniai nebevadinamas - liko tik žodelis Tru. Tačiau bičiuliai rusai dar mena ir visą pravardę, mat Mariaus elektroninio pašto adresas prasideda žodeliu “tru”, o toliau eina raidelė eta, Rusijos slengu visuotinai pravardžiuojama “sobaka”... Žinodami, jog kitados Marius taip ir buvo vadinamas, šiuo kalambūru rusai labai džiaugiasi.

Chuliganiška pravardė

O štai aktoriaus Valentino Masalskio pravardė MASARA, nors ir žinoma kiekvienam Lietuvos gyventojui, net ir knygose (pavyzdžiui, Jurgos Ivanauskaitės romane “Mėnulio vaikai”) įamžinta, tačiau, pasak jo paties, prilipusi natūraliai - su sceniniais pseudonimais neturi nieko bendra.

“Vaikystėje mano pravardė buvo Zuikis, mokykloje - Maslionka, na, o pravardė Masara užsitarnauta gatvėje, kai man tebuvo septyniolika. Anais laikais, kai su šutve trainiodavomės po Žaliakalnį ir buvome atsakingi už tai, kad praeiviai nemanytų, jog Kauno gatvėse yra saugu. Rengdavome gaujų muštynes, kibdavome gatvėje prie praeivių, buvome gerai žinomi milicijai... Žodžiu, gyvenome normalų chuliganų gyvenimą. O kiekvienas chuliganas juk turi turėti gatvinę “kličkę”. Kažkas kompanijoje surimavo: “Masara iš Bucharos”, ir man prilipo.
Šią pravardę jau atsinešiau su savimi stodamas į Muzikos akademiją, vėliau paplito tarp kolegų, o ilgainiui mane taip pravardžiuoti ėmė ir publika”, - pasakoja aktorius.

Nė pats nežino

Dainininkas Gabrielius Liaudanskas, visai Lietuvai žinomas kaip SVARAS, pripažįsta nė pats nežinąs, kodėl yra būtent taip vadinamas. Nei su vardu, nei su pavarde, nei su piniginiu, nei su svorio vienetu, kurių sovietiniai lietuviukai nė nežinojo, pravardė, pasak paties dainininko, neturi nieko bendra. Taip pat ir su jo svoriu, ūgiu ar pomėgiais...

“Svaru esu vadinamas nuo trečios klasės. Bendraklasiai nepaaiškino, kodėl mane pasirinko vadinti būtent taip. Tačiau klasė šiam žodžiui, matyt, jautė didelę simpatiją, mat, be manęs - Svaro, klasėje buvo dar ir Svarelis, ūgiu ir mase perpus už mane smulkesnis...

Dabar Svaras - lyg ir mano vardas. Tolimesni bičiuliai, ko gero, ir nežino, kad iš tiesų esu vardu Gabrielius. Tačiau dėl to visai nesijaučiu nesmagiai - pravardė tapo mano esybės dalimi, antruoju vardu, kuriuo kviečiamas kuo mieliausiai atsiliepiu...

O galų gale - juk ne vardai gyvenime yra svarbiausia. Žmogus visada yra svarbiau nei sutartas žodis jam pavadinti”, - sako Svaras.
 
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus