• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Stasiulevičiūtės gyvenimas: iki ir po „Olialia“  37 

Autorius: Aušra Prasauskaitė
2008-09-16 00:00:00

Stasiulevičiūtės gyvenimas: iki ir po „Olialia“

Viena populiariausių ir mėgstamiausių „Olialia“ mergaičių. 2008-ųjų „Vakaro žinių“ kalendoriaus mergina. Laidų „Puikusis šou“ ir „Dzin“ vedėja. Kylanti nauja televizijos žvaigždė? Ir jai dar tik devyniolika. Savo paprastumu užburia natūralų grožį išpažįstanti kaunietė Ieva Stasiulevičiūtė.

Beveik apsipažinau, atrodai visiškai kitaip negu tikėjausi.

Taip, aš – labai paprasta. Nemėgstu dažytis. Vaikštau šiandien visai ne kaip „Olialia“ mergaitė – nesišukavusi, nesidažiusi, su botais, šaliku apsivyniojusi...

Nemėgsti dažytis???

Ne, visokie šešėliai man – tikras „grybų karas“. Kasdien nesidažau ir man juokinga, kai kitos merginos net šiukšlių eidamos išmesti pasidaro vakarinį makiažą. Yra ir svarbesnių dalykų. Kai reikia, moku būti graži, tačiau kasdien man svarbiausia jaustis patogiai.

O ką reiškia jaustis patogiai?

Patogu man yra tada, kai galiu ranka patrinti akį ir nereikia jaudintis, kad paskui bus nuo dažų spalvoti paakiai ir kad televizijoje negausiu barti už sugadintą makiažą.

Tai kaip savimi rūpiniesi? Galbūt sportuoji?

Dabar jau nebe, neturiu laiko, nors labai noriu pradėti sportuoti. Anksčiau sportavau dėl rezultatų, ne dėl grožio – profesionaliai lankiau sportinę aerobiką. Dabar man to labai trūksta. Pripratau prie sportinio ritmo, pasportavusi geriau jaučiuosi. Na, per šiuos metus jau tikrai tikrai turiu vėl pradėti sportuoti.

Tai turbūt tu nesi ir iš tų merginų, kurios kasdien kartoja, kad neturi ką apsirengti?

Juk kiekviena moteris mėgsta puoštis, tačiau aš tokių dalykų nesureikšminu. Kaip minėjau, man svarbiausia – gerai jaustis. Aš neturiu nei mėgstamiausių spalvų, nei drabužių ir galiu bet ką apsirengti. Vieną dieną man gali „užplaukti“ ir aš apsirengsiu patį keisčiausią drabužį, kokį tik rasiu. Tiesą sakant, kartais mėgstu savo stiliumi pašiurpinti vieną draugę, kuri labai atsakingai derina visus drabužius. Man būna juokinga, kai ji pagrasina su manim niekur neiti, kol aš nepersirengsiu.

Tai kokia gi tada didžiausia tavo silpnybė?

Skanus maistas. Aš daug valgau.

Bet tu juk tu turi tokią gražią figūrą!

Na, aš pati tai nesijaučiu plona. Gal dėl to, kad labai mėgstu riebius cepelinus su spirgučiais? Iš tikrųjų tai visokį maistą valgau ir visokį labai mėgstu: ir sušius, ir kinietišką virtuvę, ir lietuviškas maistas labai skanus. Va, vakar valgiau bulvinius blynus su grietine ir medumi.

?!?!?!

Taip, aš mėgstu eksperimentuoti (juokiasi).

Koks tada mėgstamiausias tavo patiekalas?

Mano mėgstamiausias pasaulyje maistas yra skanus arba labai skanus!

Na gerai, pakaks apie maistą ir grožį. Papasakok, ką veikei prieš tapdama „Olialia“ mergaite? Gal ir tu manekene dirbai kur nors?

Neeee, tikrai ne. Aš per daug mėgstu ir myliu maistą, kad būčiau modeliu. Buvau paprastas vaikas, kuris eidavo į mokyklą, ten suvalgydavo kotletą, tada bėgdavau į treniruotę. Po jos grįždavau namo tokia pavargusi, kad iš karto krisdavau į lovą miegoti ir kitą dieną – vėl tas pats.

Tai kaip atsitiko, kad tu vis tik tapai „Olialia“ mergaite?

Net ir nežinau. Vieną dieną pasižiūrėjau į veidrodį ir pagalvojau - „o ką, aš blogiau atrodau?“ Tai ir užpildžiau anketą puslapyje www.olialia.lt, nusiunčiau savo nuotraukas ir buvau pakviesta į atranką. Tikrai jaučiau, kad aš galiu būti tarp tikrųjų „Olialia“ mergaičių. Gal dėl to, kad tikėjau tuo, ką darau, manęs ir atrankos komisija neišgąsdino. Pravedžiau komisijos nariams aerobiką, sudainavau dainą ir man pasakė „Mes tau paskambinsim“. Pagalvojau, kad tai reiškia, jog man tikrai nepaskambins ir taip sako visoms. Bet vos tik spėjau išeiti iš tos salės, kurioje vyko atranka, mane pasivijo „Olialia“ mergaičių projekto vadovė ir pasakė, kad skambučio laukti nebereikės, iš karto pakvietė prisijungti prie „Olialia“ mergaičių būrio.

O tada?

Taip viskas ir įsisuko. Tada mane pakvietė fotografuotis kalendoriui, tuomet sudalyvavau keliuose TV projektuose, pravedžiau per televiziją kalėdinę laidą, sėkmingai ištvėriau savo bandomąjį laikotarpį televizijoje ir dabar esu „Puikiojo šou“ vedėja. Iš tikrųjų viskas įvyko labai greitai.
 
Bet tuomet, kai viskas prasidėjo, tu dar mokeisi dvyliktoje klasėje?

Taip, ir viską suderinti buvo sunku. Žinoma, kad dėl darbų kentėjo mokslai, tačiau esu dėkinga tiems mokytojams, kurie mane suprato ir palaikė. Seniai norėjau į pramogų pasaulį, todėl kažkur pasąmonėje iš lėto ėjau link ten, kur dabar esu. Ir žinau, kad čia – dar ne pabaiga.



Tai kuo gi tau toks įdomus tas šou verslas?

Nesu tas žmogus, kuris galėtų nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro išsėdėti vienoje vietoje. O televizijoje nuolat kažkas vyksta, keičiasi, niekad nestovi vietoje. Čia nėra ir rutinos, nes žiūrovą reikia nuolatos stebinti. Gal tai mane ir traukia.

O ką labiausiai nori veikti pramogų pasaulio scenoje?

Tiksliai nežinau, tačiau televizija mane labai domina. Kol kas dirbau su dvejomis laidomis -  „Puikiuoju šou“ ir „Dzin“. Jos abi labai skirtingos, tačiau įdomios. Pirmoji man davė labai įdomių pažinčių, o antroji - daug aktorinės patirties. Darbas televizijoje – tai daugiau nei tik mano svajonė.  Tačiau televizijoje išlieka tik tie, kas perpranta jos virtuvę. O tam reikia daug laiko.    
        
Ką galėtum pasakyti apie savo kolegas, su kuriais tenka dirbti televizijoje?

Super (veidą nušviečia plati šypsena)!!!  Man šie žmonės labai labai patinka. Ir kolegos, ir tai, kad dirbu vyrų kompanijoje. Su jais daug paprasčiau bendrauti, o kur moterys – ten ir pavydas, konkurencija. Aš labai nemėgstu tokių dalykų. Nuo pat mažens daugiausiai draugavau su berniukais ir žaisdavau ne su lėlėmis, o su mašinėlėmis. Turėjau tik vieną lėlę. O mano jaunesnis brolis iš manęs paveldėjo labai daug berniukiškų žaislų.

Ką dar veiki be to, kad dirbi televizijoje ir bendrauji su žvaigždėmis?

Baigiau mokyklą, įstojau į Kūno kultūros institutą studijuoti turizmo vadybos. Galvojau ir apie vaidybos studijas, tačiau persigalvojau. O šiaip gyvenu Kaune, tačiau nuomojuosi butą ir Vilniuje. Nemažai laiko tenka praleisti važinėjant, nors dabar, kai pradėjau gyventi viename mieste, o dirbti kitame, man šie miestai atrodo taip arti. Nuvažiuoti į Vilnių man – kaip į parduotuvę nueiti.

Na, tai panašu, kad nuo tada, kai tapai „Olialia mergaite“ tavo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis?

Taip, viskas labai pasikeitė. Pradedant asmeniniu gyvenimu baigiant profesiniu. Tačiau aš nieko nesigailiu. Galvoju, kad kiekvienas nuopuolis – tai patirtis, kad žmogus iš naujo atsistotų. Man atrodo, kad kol kas visai neblogai sekasi tvarkytis ir stovėti ant tų kojų. Jaučiuosi labai dėkinga „Olialia“ projektui už man suteiktą visai naujo gyvenimo pradžią.

Ar tikėjaisi, kad užpildžius anketą tapti „Olialia“ mergaite, viskas taip pasikeis?

Turbūt taip, kadangi aš pasitikėjau savo jėgomis. Galvoju, kad viską gyvenime įmanoma pasiekti, jei tik žinai ko nori, įdedi dėl to pastangų ir nuosekliai žengi tikslo link. O „Olialia“ projektas tik įrodė, kad ši mano nuostata yra teisinga!

Tai viską pakeitė „Olialia“?

Taip, ir jei ne šis projektas, tai manęs čia šiandien greičiausiai ir nebūtų. Labai gerai prisimenu, kas man padėjo iškilti ir tiems žmonėms būsiu amžinai dėkinga.

Dabar esi laiminga?

Taip, dabar tikrai esu (ir vėl veidą nušviečia plati šypsena).

O kaip „Olialia“ veteranė, ką galėtum palinkėti toms naujoms merginoms, kurios dar tiks svajoja tapti tikromis „Olialia“ mergaitėmis ir papuošti „Vakaro žinių“ kalendorių?

Va, būtent šitas merginas aš labai palaikau. O palinkėti galiu joms tik vieno – tapus „Olialia“ mergaite nesustoti ir išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia šis projektas. O ko jau ko, bet galimybių „Olialia“ siūlo apsčiai!

Labai gražiai kalbi. Ką tuomet palinkėtum tiems žmonėms, kurie dirba su „Olialia“ merginomis?

Jiems aš linkiu surasti ir užauginti dar daugiau talentingų, gražių bei įdomių mergaičių.

Ar be svajonių darbo tau šis projektas davė dar ką nors? Pavyzdžiui, draugių? Juk nuolatos tekdavo dirbti merginų kompanijoje?

Šiaip aš stengiuosi su visais sutarti, tačiau juk visiems geras nebūsi. Bet tarp „Olialia“ mergaičių atradau keletą labai šaunių žmonių, su kuriais mielai traukiame kur nors jaukiai pasėdėti prie kavos puodelio.

Gražu žiūrėti į tave tokią laimingą. Apie ką dar svajoji?

Na, mano svajonė – labai paprasta. Aš noriu būti laiminga. Nesvarbu, ką darysiu: ar turėsi vyrą ir 5 vaikus, jiems virsiu sriubą ir lyginsiu marškinius, ar suksiuosi pramogų versle – jei jausiuosi gerai ir man tai patiks, būsiu patenkinta. Svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
lina
2008-12-18 10:24:21
cnhfjdkldsa
city
2008-09-22 15:14:27
Mokemes vienoj mokykloj, tai jau budama 8klasej vaiksciojo soliariumine, priaugintais nagais, plaukais ir belekiek prisidazius. Vienu zodziu, musu sulej ji pagarsejus kaip kale.
Elena
2008-09-22 02:06:25
is straipsnio protinga atrodo