• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Violeta: "Kas aš tokia, kad spręsčiau kitų žmonių likimus?"

Autorius: Agnė Vaitasiūtė, respublika.lt
2010-04-02 09:00:00

Violeta:
respublika

LNK projekte "2 minutės šlovės" komisijos narės kėdę išbandžiusi dainininkė Violeta Tarasovienė (35) gali drąsiai tvirtinti, kad atsakomybės našta sprendžiant kitų žmonių likimus - nelengvas darbas. Juolab kad, anot jos, tikrų talentų nėra tiek daug. Dainininkė įsitikinusi, kad išties talentingi žmonės bus pastebėti ir be jokių konkursų. Tačiau pridūrė, kad projekte "2 minutės šlovės" kai kurie dalyviai ją sugebėjo nustebinti.

- "2 minutės šlovės" projekte prasidėjo pusfinaliai. Iki šiol pamatėte netikėčiausių dalyvių. Ar daug tarp jų buvo tikrų talentų?

- Talentų niekur nėra daug, o tuo labiau tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva. Be abejo, visi labai mėgsta dainuoti ir šokti. Mane išties nustebino gausus būrys gerų šokėjų.

- Ko dažniausiai pritrūkdavo dalyviams?

- Dažniausiai jie būdavo apie save per daug geros nuomonės. Kai kurie nemoka priimti kritikos. Kita vertus, jei žmogus tau yra autoritetas, priimsi jo kritiką, jei ne - spjausi ir eisi toliau.

- Kas, anot jūsų, apskritai yra talentas?

- 80 procentų tai yra Dievo dovana, visa kita - darbas. Negali gimti ir eiti dainuoti. Turi turėti muzikinį pagrindą. Visame pasaulyje, matyt, yra tik keli unikumai, kurie neturėdami jokio muzikinio išsilavinimo gali atsistoti, dainuoti ir nepjauti pro šalį.

- Kokie pademonstruoti sugebėjimai jus labiausiai nustebino?

- Nors tą žmogų jau mačiau anksčiau, negaliu nepaminėti vaikino iš Etiopijos, demonstravusio savo lankstumą. Dar nustebino vyras, grojantis nestandartiniais instrumentais.

- Ar lietuvaičiai - drąsūs žmonės?

- Taip. Bet man atrodo, kad tie tikrieji talentai yra kuklesni. Jie galbūt net ir neina į tokius konkursus. O tie, kurie yra drąsūs, bet nelabai gabūs, eina patys pirmi su aukštai pakelta galva.

- Kokius dalyvius vertinti buvo sunkiausia?

- Tuos, kurie lyg ir viską darė gerai, tvarkingai, dainavo neblogai, bet tos kibirkšties ir neįžiebė. Gal netiko daina, gal prasta choreografija, gal tiesiog ne ta diena. Be to, studijoje atrodo vienaip, per televizorių - visai kitaip. Man net buvo tokių momentų, kai žiūrėjau per televizorių ir galvojau, o kam aš jį praleidau. Kita vertus, bet kokį žmogų sunku vertinti, sunku pasakyti, kad tu esi nieko vertas.

- Pusfinaliuose pasikeitė projekto balsavimo taisyklės. Kas ir kaip nuo šiol vertins dalyvius?

- Kiekvieno pasirodymo metu dvi minutes veiks dvi aktyvios telefono linijos: viena - TAIP, kita - NE. Jomis galės skambinti televizijos žiūrovai. Jeigu, dviem minutėms pasibaigus, NE taškai pavys TAIP ir persvers bent vienu skambučiu, dalyvis automatiškai paliks projektą.

Jeigu TAIP balsų, pasibaigus dviem minutėms, bus daugiau negu NE, kompiuteris suskaičiuos dalyvio uždirbtus taškus. Jų bus tiek, kiek TAIP skambučių bus daugiau negu NE. Tarkime, jeigu po dviejų minučių dalyvio TAIP sąskaitoje bus 500 skambučių, o NE sąskaitoje - 400 skambučių, dalyvis už pasirodymą bus uždirbęs 100 taškų. Daugiausia žiūrovų taškų pelnęs dalyvis pateks į projekto finalą. Dar vieną iš kiekvieno pusfinalio išrinks komisija, trečiąjį - internautai.

- Pačioje pirmoje laidoje savo veto balsą atidavėte mažai mergaitei. Ar čia sužaidė emocijos?

- Be abejo. Maža mergaitė, pats pirmas filmavimas, o ji ima ir iškrenta. Man vaikų gaila. Apskritai manau, kad vaikams net nereikia eiti į tokį konkursą. Jiems yra kitų projektų. Nebent tai yra vaikas, pasiekęs suaugusiojo lygį.

- Ar savo vaikams leistumėte eiti į tokį šou?

- Mano vyresnioji kol kas jokių ypatingų talentų lyg ir neturi, mažesnioji - dar irgi. Jei matysiu, kad žmogus įdeda daug darbo ir kad tai jam yra svarbu, leisiu. Tačiau neleisčiau net ant scenos užlipti, jei nebūtų mokomasi ir dirbama. Manau, kad bet kokios profesijos žmogus turi gerai išmanyti savo darbą.

- Ar savo vaikams linkėtumėte dainininkų karjeros?

- Jei mano mergaitės siektų tapti dainininkėmis, labai norėčiau, kad jos šalia to turėtų ir kokią nors kitą profesiją. Tegul dainavimas būna pomėgis. Nes dainininkų karjera yra labai nestabili. Būna ir pakilimų, ir nusileidimų. Jei apie tave rašo laikraščiai, tai dar nereiškia, kad tu iš to uždirbi pinigus.

- Daugelis dabar nori būti dainininkais, išpopuliarėti. Kaip manote, kodėl šiuo metu yra toks dainininkų bumas?

- Jie seka kai kurių mūsų šou verslo atstovų pavyzdžiais, kai žmonės, atrodo, neturintys balsų, gebėjimo dainuoti, lipa į sceną, tampa didelėmis Lietuvos žvaigždėmis ir už tai gauna pinigus. Visiems atrodo, kad čia labai paprasta: užlipau ant scenos su pūstu sijonėliu, padainavau lėkštą dainelę ir jau esu žvaigždė. Tai labai traukia jaunimą.

- Kas sunkiau - išpopuliarėti ar išlikti populiariam?

- Man atrodo, kad išlikti populiariam. Išpopuliarėti galima labai greitai įvairiais skandalais, netgi nieko nedarant.

- Kitame projekte, "Žvaigždžių duetuose", buvote dalyvė. Kas sunkiau - būti dalyve ar komisijos nare?

- Nors darbo ir mažiau, komisijos nare būti sunkiau. Kartais pagalvoju, o kas aš tokia, kad spręsčiau kitų žmonių likimus. Bet visada pabrėžiu, kad mano vertinimai tėra mano nuomonė. Tam ir esu toje kėdėje, kad pasakyčiau savo nuomonę. Arba jūs ją priimate, arba ne. Pati esu iš tų žmonių, kurie priima kritiką tik iš autoritetingų asmenų.

- Ką jums davė komisijos narės patirtis?

- Sėdėdama net ir komisijos kėdėje, pati tapau vertinama. Niekam nepatinka, kai tave įvertina blogai, tada pradeda komentuoti: o kas ji tokia ir panašiai. Ta patirtis yra savotiška.

- Daug laiko dabar praleidžiate Vilniuje. Kur čia apsistojate?

- Aš buvau vilnietė, turiu čia butą, tad gyvename jame.

- Vilnių ar Klaipėdą vadinate savo namais?

- Namai yra Klaipėdoje, o čia atvažiuojame dėl darbo.

- Niekada nebuvo minčių persikraustyti į Vilnių?

- Ne. Spėjame ir Vilniuje pabūti, ir namo grįžti. Nors niekada nesakau "niekada", gali pasiūlyti tokį darbą, dėl kurio kažkuriam laikui tektų persikraustyti. Bet reikia nepamiršti, kad mano vyras klaipėdietis, tad iš Klaipėdos jo nelabai iškrapštysi. (Šypsosi.)

- Ko jūs pati, pabuvusi Vilniuje, pasiilgstate iš Klaipėdos?

- Namų, ramybės. Tos gatvės ir tos vietos, kur einame pasivaikščioti, turi kažką magiško. Klaipėda turi savo aurą.

- Kuo skiriasi klaipėdiečiai ir vilniečiai?

- Klaipėdoje žmonės yra ramesni. Vilniuje visi kažkur bėga lyg užsukti. Be to, čia labai daug netikrumo. Keista, kai žmonės, atvažiavę iš kitų miestų ir pagyvenę čia vos porą mėnesių, jau vadina save vilniečiais.
 
 

 



Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus